„Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.
Seimas KT klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
„Tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą galima atsisakyti ribojimo daugybinės pilietybės srityje“, – žurnalistams sprendimą komentavo KT pirmininkas D.Žalimas.
„Manau, kad niekam nebuvo siurprizo, tikrai visi žinojo iš esmės tą atsakymą ir anksčiau, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima įtvirtinti tokią nuostatą, kurios prašė pareiškėjas (Seimas)“, – sakė KT vadovas.
„Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad negalima nustatyti tokio bendro leidimo būti bet kurios šalies piliečiu ir Lietuvos piliečiu, nes tai veda į plačiai paplitusį (dvigubos pilietybės) reiškinį, o ne kartą buvo pasakyta, kad reguliavimas negali būti toks, kad sukurtų prielaidas daugybinei pilietybei kaip plačiai paplitusiam reiškiniui“, – argumentavo D.Žalimas.
KT išaiškinime taip pat nurodoma, kad Seimui nusprendus keisti Konstituciją ir išplėsti dvigubos pilietybės institutą, galima tai daryti laikantis euroatlantinės integracijos krypties – t.y. dvigubą pilietybę leisti į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems lietuviams.
Emigracijos argumentų nevertino
D.Žalimas kartu pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas nevertino tokių Seimo argumentų kaip po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija, padidėjęs mišrių santuokų skaičius, nes Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne „kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“.
„Tai yra politikų atsakomybė, atsižvelgiant į socialinius, demografinius pokyčius priimti vienus ar kitus sprendimus. Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, jis atsižvelgė į teisinius argumentus, o ne kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“, – pabrėžė D.Žalimas.
Komentuodamas situaciją, kad jau šiuo metu yra apie 25 tūkst. Lietuvos iš kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų, KT pirmininkas pastebėjo, kad „25 tūkst. šiuo metu sudaro mažiau negu vieną procentą, 0,74 proc. visų Lietuvos piliečių.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.
Dalia Grybauskaitė: abejonės išsklaidytos
Konstitucinis Teismas išsklaidė abejones, kad vienintelis kelias įteisinti dvigubą pilietybę yra referendumas, reaguodama į teismo penktadienio sprendimą sako šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Konstitucinis Teismas šiandien išsklaidė abejones ir vienareikšmiškai atsakė į klausimą, kuris kėlė daug diskusijų visuomenėje. Dabar visiškai aišku, kad vienintelis kelias išspręsti dvigubos pilietybės problemą – Konstitucijos keitimas referendumu“, – spaudos tarnybos BNS perduotame komentare teigia D.Grybauskaitė.
„Diskusijos buvo svarbios, o dabar laikas visiems mums – žmonėms, politikams ypatingai – pradėti ruoštis referendumui“, – vėliau penktadienį komentuodama šį klausimą taip pat sakė prezidentė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė: esame nusivylę
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė spaudai išplatintame pranešime tikina, kad išeivija liko nusivylusi tokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras J.Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, jog išeivija, nežiūrint jai nepalankaus sprendimo, niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais Basanavičiais Lietuvai!“ – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.
Anot pranešimo, Pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, „išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties“.
„Mes gerbiame LR Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manom, jog Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą.
PLB nuomone, norint, kad referendumas pasisektų, turi būti paskirta atsakinga institucija, bei skirti pakankami resursai (žmogiškieji ir finansiniai). Taip pat šis klausimas neturi tapti tik PLB galvos skausmu. Tačiau visų svarbiausia, šie dalykai turi būti padaryti čia ir dabar, nes paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis taip pat sako, kad ją nuvylė Konstitucinio Teismo sprendimas dėl dvigubos pilietybės, tuo pačiu ji ragina mobilizuotis rengiant referendumą.
„Esu labai nusivylusi, ką padarysi, dabar reikės mobilizuoti, žiūrėti, ką Seimas ir Vyriausybė galės padaryti, reikės labai rimtai ruoštis referendumui. Pasaulio lietuvių bendruomenė pati viena to padaryti negali, čia turi Seimas padaryti, turi būti įsteigtos įstaigos, kas visa tai organizuos, atitinkami finansai“, – žurnalistams sakė Konstitucinio Teismo sprendimą išklausiusi V.Bandis.
Konstitucijos 12 straipsnis, kuriame įrašytas draudimas išskyrus retas išimtis turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, gali būti keičiamas tik referendumu.
Norint pakeisti minimą Konstitucijos straipsnį, reikia, kad už Konstitucijos pakeitimą balsuotų daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad tokiomis griežtomis sąlygomis referendumas neįvyktų, tad reikėtų nustatyti, kad referendumas vyktų daugiau nei vieną dieną, pageidauja tam tikslui įteisinti internetinį balsavimą.
„Mes labai norėtume, kad būtų įdiegtas internetinis balsavimas tam tikslui tiktai, taip pat gal būtų galima pakeisti Referendumo įstatymą, bet labai gaila, kad taip išėjo. Pirma turi būti labai gerai suorganizuota, turi būti finansai skirti, ir čia Lietuvoj visa tauta įsijungusi į tai, taip pat ir užsienyje“, – sakė PLB atstovė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė yra pelno nesiekianti organizacija, kurios misija – ugdyti ir išlaikyti užsienyje gyvenančiųjų lietuvybės dvasią.
