Bylą ketvirtadienį nagrinėti pradedantis KT sieks atsakyti į klausimą, ar dalininką pašalinti draudžiančios Civilinio kodekso nuostatos atitinka Konstitucijos straipsnius, kurie apibrėžia nuosavybės neliečiamumą bei ūkinės veiklos reguliavimą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Tokio išaiškinimo yra paprašęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjantis dalininkų ginčą. Kol KT pateiks savo sprendimą, LAT yra sustabdęs ginčo nagrinėjimą.
2019 metų liepą visuotinio klubo dalininkų sprendimu iš viešosios įstaigos „Lietkabelis“ dalininkų buvo pašalinti R.Mickevičius, Irmantas Aukštikalnis ir Mantas Ignatavičius, o šie, siekdami pripažinti sprendimus negaliojančiais, kreipėsi į teismą.
Panevėžio apylinkės teismas jų prašymus 2020-ųjų rugsėjį tenkino, bet neįvykdė R.Mickevičiaus prašymo priteisti jam 12,5 tūkst. eurų negautų pajamų, nes jis neįrodė patirtos žalos, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek Panevėžio apygardos teismas šį reikalavimą atmetė.
Iki LAT ginčas atkeliavo aiškinantis, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principų, ar teisingai aiškinamos ir taikomos teismų praktikos.
Taip pat suabejota, ar dalininkas iš viešosios įstaigos pašalintas pagal asociacijų veiklą reglamentuojantį Asociacijų įstatymą: „Lietkabelio“ dalininkų sprendimas skundžiamas nurodžius, kad viešosios įstaigos įstatuose negali būti nustatyta teisė pašalinti asmenį iš dalininkų, kadangi tokia galimybė neįtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatyme.
Klubo nuomone, pašalinti dalininkai jam kenkė savanaudiškais tarpusavio susitarimais, o dėl R.Mickevičiaus veiksmų – sudarytos fiktyvios sutarties ir jos pagrindu išmokėtų tūkstantinių sumų – įstaiga patyrė žalos.
