KT ketina pasisakyti dėl Žemės gelmių įstatymo nuostatų, pagal kurias yra leidžiama hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias kasybos pramonės atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, atitikimo Konstitucijai.
Konstitucija numato, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė.
Parlamentarų teigimu, skalūnų dujų ir skalūnų naftos tyrimui ir gavybai taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra įspaudžiamas labai didelis vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei cheminių medžiagų mišinio kiekis, kurio dalis lieka žemės gelmėse, uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis.
Anot jų, šio proceso metu gali būti užterštas aukščiau esantis mineralinis ar gėlas geriamasis vanduo, be to pavojus aplinkai kyla dėl iš žemės gelmių į paviršių pakeliamų gamtinės kilmės radioaktyvių medžiagų.
Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos, o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.