Pats K.Pūkas į teismą antradienio rytą neatvyko, jame pasirodė tik jo advokatė Aušra Ručienė. Ji teigė, kad K.Pūkas turėjo vienu metu būti dviejose vietose – KT ir Seime, tad pasirinko Seimą.
A.Ručienė po Teismo sprendimo sakė, kad K.Pūkas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jos teigimu, KT tokį sprendimą priėmė siekdamas populiarumo visuomenėje.
Išklausyti KT išvados atvyko parlamentarė Dovilė Šakalienė, pirmininkavusi K.Pūko apkaltos komisijai. Ji po Teismo sprendimo žurnalistams vylėsi, kad Seimas iki galo apgins moterų garbę.
KT pirmininkas Dainius Žalimas, skaitydamas KT išvadą, kalbėjo, kad Seimo narys negali naudotis savo pareigomis. Anot KT, viena iš draudžiamo diskriminavimo ir orumą žeminančių formų, yra priekabiavimas, o taip suvaržoma laisvos asmenybės raiška.
K.Pūko veiksmai, anot KT, gali būti laikomi priekabiavimu dėl lyties ir seksualiniu priekabiavimu.
Kaip teigė D.Žalimas, toks K.Pūko elgesys laikytinas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu. Anot KT, tai didelis smūgis Seimo reputacijai.
D.Žalimas po posėdžio teigė, jog Teismas įsitikino, kad yra pagrindo tikėti liudytojų parodymais, kai kurios liudytojos pasekmes jaučia iki šiol.
„Aš nenorėčiau konkretizuoti, bet turiu omenyje psichologines pasekmes“, – sakė jis.
Anot D.Žalimo, Teismo posėdyje buvo išklausytos 6 liudytojos, 4 iš jų – ne viešos, dvi – žurnalistės, kurios su K.Pūku atliko eksperimentą. Viena liudytoja parodymus yra davusi raštu.
„Seimo nario K.Pūko paaiškinimai Teismui nepasirodė įtikinami. Priekabiavimas pagal specifiką dar yra toks, kad tikėti vien tuo, kuris galimai priekabiavo, negalima. Reikia, kad jo žodžius patvirtintų ir kiti įrodymai, tuo tarpu teismas nerado tokių įrodymų, kurie patvirtintų Seimo nario teiginius, kad antai jam darbo reikalais reikėjo vestis merginas į Seimo viešbutį“, – sakė jis.
D.Žalimas pabrėžė, kad K.Pūkas turi teisę skųstis EŽTT, tačiau KT išvada nėra panaikinama: „Tai yra galutinis teisinis verdiktas. Teisiniu požiūriu Seimo narys yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką.“
Paklaustas, kaip vertina K.Pūko advokatės A.Ručienės teiginį, kad tokį sprendimą KT priėmė siekdamas populiarumo, D.Žalimas teigė, kad teisingas sprendimas su populiariu suderinamas: „Jei teisingas, tai ir populiarus, to ir tikiuosi.“
Antradienį KT išvados klausėsi konstitucinės teisės ekspertas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
„KT gynė Konstituciją, jis gynė moters orumą, Jis pasakė, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus žodžių ištarimas, nėra iškilminga ceremonija. Priesaika įpareigoja, ji įpareigoja gerbti Konstituciją, kurioje aiškiai įtvirtinta žmogaus orumo, privataus gyvenimo apsauga, pagarba lygiateisiškumui. Tautos atstovai negali taip elgtis“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad K.Pūko kreipimasi į EŽTT nieko neduos – EŽTT nepakeis KT sprendimo, nes jis yra galutinis ir neskundžiamas.
V.Sinkevičius sakė, kad dar nebuvo taip, kad parlamentaras KT išgirstų išvadą dėl priekabiavimo. „Jų neturi būti, jų negali būti, Konstitucinis Teismas labai ryžtingai užkirto tam kelią“, – pabrėžė jis.
K.Pūkas: neturiu Seime draugų
K.Pūkas iki šiol tvirtina nieko bloga nepadaręs, nes esą pakviesti žmogų į namus ir parodyti darbo priemones Konstitucija nedraudžia.
Seimo narys sako, kad surengus apkaltos procedūrą su juo susidorota ir procesą vadina asmenine Seimo narės D.Šakalienės kova.
„Ką aš padariau blogai? Nieko. Galvojau ir galvosiu, kad nieko blogo nesu padaręs, nieko neįžeidžiau, nei pasakiau ką blogai. Jei toks valstybėje teisingumas, tai toks teisingumas. (…) Jei tik Strasbūre galima rasti tiesą, o Lietuvoje ne, tai ieškosime tenai. Aš nesu padaręs jokio nusikaltimo, jokio nusižengimo, kad būtų Konstitucija pažeista. (…) Man sako: kodėl žmogus nuėjo pas tave namo? Tai ką aš čia Konstituciją pažeidžiau, jei žmogų pakviečiau namo pažiūrėt darbo priemonių. Sakyčiau, jei balių darei, tai kitas dalykas, ar į gimtadienį pakvietei, o čia nebuvo to“, – dėstė Seimo narys.
K.Pūkas sako, kol kas neapsisprendęs, ką daryti toliau – ar laukti balsavimo dėl apkaltos Seime, ar atsisakyti mandato pačiam. Jis sako esąs tikras, kad balsavimas dėl apkaltos tikrai įvyktų. Kad K.Pūko Seimo nario mandatas būtų panaikintas, reikia, kad už tai balsuotų 85 parlamentarai.
„Neturiu Seime draugų“, – sako K.Pūkas.
Pasak jo, dauguma politinių partijų yra nepatenkintos jo darbu, o „tvarkiečiams“ dabar svarbesnės „asmeninės kovos“. „Kai drambliai vaikšto, tai ką jau čia mano reikalai“, – pridūrė jis, užsimindamas apie partijai pareikštus įtarimus korupcija.
„Čia mano gyvenime ne tragedija. Man tai tikrai ne. (…) Aš tos politinės karjeros nei siekiau, nei man čia labai buvo svarbu. Žmonės išrinko, tai ėjau ir dirbau, bet dabar iš manęs daro didelį priešą, o aš ne su sistema. Aš už pokyčius. Aš ir už žaliųjų pokyčius, jie gerai pajudino sistemą. O aš pamačiau, kaip čia kas vyksta, gera buvo praktika visam gyvenimui“, – kalbėjo K.Pūkas.
Parlamentaras sako, kad jam, neva skirtingai nei daugumai parlamentarų, darbas Seime nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. „Aš turiu iš ko gyventi. Man čia nėra išeitis. Aš tik vargstu labai, vaikams laiko nelieka, dabar turėsiu progą auginti vaiką“, – kalbėjo jis.
Apkalta Seime – sausio 12 dieną
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė sako, kad apkaltą K.Pūkui Seimas svarstys sausio 12 dieną.
„Kai KT parengia savo išvadą ir ją paskelbia, artimiausiame posėdyje apie tai informuojami Seimo nariai ir ne anksčiau kaip per septynias dienas surengiamas posėdis šiuo klausimu. Tai būtų, ką mes ir planavome, pratęstoje sesijoje, ir sausio 12 mes grįžtame prie šio klausimo“, – antradienį R.Baškienę cituoja BNS.
Klausiama, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija balsuos dėl K. Pūko mandato, R.Baškienė teigė mananti, kad frakcija „įsiklausys į KT nutartį“, bet pridūrė, kad „kiekvienas Seimo narys atsako už savo balsą, juolab kad apkalta vykdoma slaptu balsavimu“.
Seimo frakcijų vadovai – už apkaltą
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir daugelio Seimo frakcijų vadovai antradienį BNS sakė manantys, kad parlamentaro Kęstučio Pūko mandatas bus panaikintas.
„Aiškiai KT pasisakė, kad pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Šiandien po pietų paskelbsime išvadą ir sausio 12 dieną teiksime darbotvarkėje. Manau, kad taip (Seimas panaikins mandatą – BNS), pasitikrinti buvo galima, vienareikšmiškos nuomonės buvo, kad būtų panaikinta neliečiamybė“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Didžiausios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad frakcija atskirai nesvarstys pozicijos dėl K.Pūko, bet balsavimas „bus vieningas“.
„Čia sprendimo nebus vieningo (kaip balsuoti – BNS), bet manau, kad balsavimas bus vieningas, tiesiog vertybine prasme abejonių mums nekyla. Nedarysime to diskusijos objektu, tai pažemintų Seimo narius. Neabejoju, kad balsuosime vieningai“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad frakcija pozicijos dėl K.Pūko mandato nesvarstys, bet balsuos už K.Pūko pašalinimą iš Seimo.
„Aš manau, kad Seimo nariai turbūt kiekvienas turėjo pakankamai laiko susidaryti nuomonę, kaip vertinti situaciją. Frakcijoj nemanau, kad reikės priimti kokį nors įpareigojantį sprendimą. Aš tikiu, kad frakcijos kolegos yra susidarę panašią nuomonę, mes palaikysime apkaltą“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis BNS sakė, kad frakcija „palaikys Konstitucinio Teismo sprendimą“.
„Šįryt frakcijoje dar nežinojome Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kai anksčiau vyko Seimo komisijos darbas, buvo apsispręsta elgtis, kaip pasakys Konstitucinis Teismas“, – sakė A.Palionis.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas svarstė, kad socialdemokratai „neturės argumentų nepritarti Konstituciniam Teismui“.
„Dar nesame susipažinę su pačia argumentacija, bet mūsų kolegė Dovilė Šakalienė dalyvavo teikiant medžiagą ir dalyvavo kaip šalis teisme, manau, kad pritarsime Konstitucinio Teismo išvados pagrindu teikiamam siūlymui“, – žurnalistams sakė J.Olekas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad frakcija iš pat pradžių palaikė apkaltos procesą. „Man atrodo, kad vienareikšmiai balsuosime, visada palaikėme tą apkaltos procesą, abejonių nebuvo. Manau, kad dabar tuo labiau“, – žurnalistams sakė E.Gentvilas.
„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija turėtų balsuoti už K.Pūko mandato panaikinimą.
„Mes buvo apsisprendę kilusio skandalo atveju, jei Konstitucinis Teismas pasakys, kad buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, frakcija palaikys sprendimą dėl pašalinimo iš Seimo“, – žurnalistams sakė R.Žemaitaitis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė negalinti pasakyti frakcijos pozicijos, kol klausimas neapsvarstytas, tačiau, anot jos, „gali nuomonės ir išsiskirti“.
Procesas užtruko dėl K.Pūko nedarbingumo
Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K.Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl to, kad parlamentaras ilgai sirgo.
Seimo komisijos priimtose išvadose K.Pūkui siūloma pradėti apkaltos procedūrą ir kreiptis į KT išvados, ar Seimo nario K.Pūko konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Komisija išvadose nurodė, kad Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių asmenų darbo metu bei pokalbių dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos metu veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos akivaizdžiai buvo diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties, taip pat savo neetišku elgesiu K.Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, todėl K.Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sulaužymas bei atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Dėl to, kad K.Pūkas ilgai turėjo nedarbingumo lapelį, taip pat strigo K.Pūko teisinės neliečiamybės atėmimo procedūra Seime, ji panaikinta tik gruodžio 5 dieną.
Prokurorai teigia, kad keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio–vasario mėnesiais K.Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.
Nors komisijai liudijo 10 moterų, savo išvadose ji rėmėsi penkių moterų liudijimais apie K.Pūko elgesį jau tuomet, kai jis buvo davęs Seimo nario priesaiką. Komisija nustatė, kad Seimo narys seksualiai priekabiavo prie moterų, vedėsi jas namo, rodė miegamąjį, klausinėjo apie lyties organus, domėjosi šeimine padėtimi, siūlė dirbti nelegaliai, diskriminavo dėl lyties ir dėl amžiaus.
„(Kaltinimus) vertinu kaip visišką nesąmonę, (apkaltino) visiškai nekaltą žmogų, kuris nieko nepadarė, sukurta schema, apie tai nėra ką kalbėti iš anksto, matysime, ką Konstitucinis Teismas pasakys“, – lapkričio pabaigoje Teismui baigus nagrinėti jo bylą, žurnalistams sakė K.Pūkas.
