Konstitucinio Teismo Seimas prašė įvertinti, ar M.Bastys pažeidė Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, nuslėpė žinojęs apie P.Vojeikos ryšius su KGB, melavo Seimo komisijoms, bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais ir diskreditavo Seimą.
Seimo komisija vertino M.Basčio veiksmus ne tik šioje, bet ir praėjusiose kadencijose.
Tačiau Konstitucinis Teismas vertino tik M.Basčio veiksmus dabartinėje kadencijoje ir įvertino, kad M.Bastys Konstituciją šiurkščiai pažeidė ir priesaiką sulaužė tik tuo, kad elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB bendradarbiu P.Vojeika, kai pildė Valstybės saugumo departamento (VSD) anketą ir siekė gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Teismo vertinimu, jį įgijęs M.Bastys dėl savo ryšių galėjo sukelti pavojų valstybės paslapčių saugumui.
Konstitucinio Teismas įvertino VSD pateiktą informaciją, kad M.Bastys su P.Vojeika bendravo gana artimai, lankėsi jo namuose, pažinojo šeimos narius ir žinojo apie jo darbą KGB. Taip pat Teismas atkreipė dėmesį, kad, VSD žiniomis, M.Bastys artimai bendravo ne tik su P.Vojeika, bet ir su kitais Rusijos interesų gynėjais.
Konstitucinis Teismas priimdamas išvadą vertino, kad M.Bastys VSD anketą pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė pažįstamų buvusių KGB bendradarbių. Ir dabar M.Bastys ryšius su P.Vojeika pripažino tik paklaustas apie juos VSD pareigūnų.
M.Bastys tikino, kad nesuprato klausimo formuluotės, tačiau Konstitucinis Teismas kritiškai įvertino, kad Seimo narys yra išsilavinęs, o klausime aiškiai nurodyta, kad klausiama ne tik apie dabartinių valstybių veikiančius saugumo tarnybų pareigūnus, bet ir apie buvusių valstybių buvusius pareigūnus.
Taip pat akcentuota, kad M.Bastys per apklausas VSD nesakė nesupratęs klausimo ir neprašė jo patikslinti. Todėl Konstitucinis Teismas vertina, kad teiginiai apie neaiškiai suformuluotą klausimą yra tik Seimo nario gynybinė taktika.
Anksčiau padarytų veiksmų nevertino
Kiti Seimo nutarime išdėstyti argumentai Konstitucinio Teismo nebuvo tirti, nes jų nagrinėjimas buvo nežynybingas šiam Teismui.
Teismas išaiškino, kad Seimo narys gali bendrauti su įvairiausiais asmenimis, tačiau privalo veikti gindamas Lietuvos, o ne savo ar kitų asmenų, kitų valstybių interesus.
Konstitucija turi omenyje tik tuos, kurie dabar užima pareigas ir gali būti pašalinami iš dabar užimamų pareigų atitinkamai sulaužę tik dabar galiojančią priesaiką, – sakė D.Žalimas.
Teismas nevertino, ar M.Bastys melavo Seimo komitetui ir komisijai, nes šių kaltinimų užduoties apkaltos komisijai nebuvo suformulavęs Seimas.
Taip pat Konstitucinis Teismas išaiškino, kad negalėjo vertinti veiksmų, kurie buvo atlikti praėjusios kadencijos metu, todėl negalėjo ir vertinti M.Basčio veiklos organizuojant „Rosatom“ atstovo susitikimą su tuomečiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.
„Neįmanoma Seimo nario atsakomybė už veiksmus, padarytus anksčiau jo eitos kadencijos metu“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pridurdamas, kad vienintelė galimybė tokiam vertinimui būtų, jei Seimo narys būtų padaręs nusikaltimą arba jo pažeidimas būtų ypatingos valstybinės svarbos.
Vėliau žurnalistams jis aiškino, kad Seimo narį įvertinus už veiklą ankstesnėje kadencijoje, galėtų atsitikti taip, kad apkaltos tiesiog pasipiltų viena po kitos.
„Jūs pasižiūrėkite, kokios tada galėtų būti pasekmės, jeigu Konstitucija būtų suprantama tokiu nelogišku ir neproporcingu būdu. Asmuo visada turi galimybę, jei jis sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, atsistatydinti. Ar ne? tai, jei jis atsistatydintų, jam vis tiek būsimoje kadencijoje bet kurioje galėtų būti priminta, kad jis, matot, pažeidė priesaiką.
Aš tikrai nenorėčiau, kad Konstitucija būtų aiškinama tokiu būdu, kad sukurtų precedentą tokiems dalykams, kaip paskaičiavimai, kas prieš 20 metų nelankė posėdžių. Arba dabar Seimas pradeda įvairius politinio pobūdžio tyrimus vertinant Seimo narių veiklą ankstesnių kadencijų metu, tai gal irgi pakalbam apie apkaltą? Konstitucija turi omenyje tik tuos, kurie dabar užima pareigas ir gali būti pašalinami iš dabar užimamų pareigų atitinkamai sulaužę tik dabar galiojančią priesaiką“, – žurnalistams sakė D.Žalimas.
M.Bastys mandato pats neatsisakys
M.Bastys sako nesutinkantis su Konstitucinio Teismo išvada ir tvirtina nieko specialiai neklaidinęs ir pažinties su P.Vojeika sąmoningai neslėpęs. M.Basčio teigimu, pats klausimas buvo klaidinantis, o tai esą patvirtina ir kalbininko Antano Smetonos išvada.
„Tas klausimas yra klaidinantis ir Seimo narys M.Bastys nieko sąmoningai neslėpė“, – apie save trečiuoju asmeniu prabilo Seimo narys.
Jis tikino besigailintis tik dėl to, kad pildydamas anketą nepasikonsultavo ir nepaskambino VSD darbuotojams. „Bet sąmoningai, kad būčiau slėpęs, tikrai to nėra“, – teigė parlamentaras.
Jis tikino, kad P.Vojeikos pavardė jam tiesiog neatėjo į galvą atsakinėjant į klausimą apie pažįstamus ar pažinotus kitų valstybių žvalgybininkus.
Tas klausimas yra klaidinantis ir Seimo narys M.Bastys nieko sąmoningai neslėpė, – sakė M.Bastys.
Anksčiau M.Bastys tikino, kad sulaukęs neigiamo Konstitucinio Teismo įvertinimo parlamentaro mandato atsisakys pats. Tačiau dabar M.Bastys sako pakeitęs nuomonę ir lauksiantis balsavimo dėl apkaltos Seime.
„Ne, neatsistatydinsiu. Aš šią klaidą paliksiu taisyti Seime. Seimo nariai arba įvertins, kad tai buvo klaida, arba įvertins, kad tai nebuvo klaida. Paliksiu Seimo nariams šį klausimą spręsti“, – sakė jis.
Parlamentaras sako taip nutaręs, nes įvertino, kad Konstitucinis teismas esą nebuvo savarankiškas.
„Deja, Konstitucinis Teismas konjunktūriškai pasiduoda politiniam spaudimui“, – vertino M.Bastys.
Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas tokią kritiką kategoriškai atmeta.
„Konstitucinis Teismas vertina tik teisinius dalykus. Turbūt reiktų suvokti, kad valstybės paslapties sritis yra itin jautri. Čia iš tiesų kalbama apie tokių vertybių apsaugą, kaip, pavyzdžiui, informacija su žyma "visiškai slaptai", o tai susiję su pamatinių konstitucinių vertybių apsauga – valstybės nepriklausomybe, suverenitetu, teritoriniu vientisumu. Galima sakyti, kad čia vertinamas asmens patikimumas ir lojalumas, o tai vertinant reikia vertinti ir tokią sąvoką, kaip sąžiningumas. Šiuo atveju duomenys teikti nesąžiningai ir taip tikėtasi gauti leidimą, o tai galėjo sukelti rimtą pavojų Konstitucijoje saugomoms vertybėms“, – kalbėjo D.Žalimas.
Seimas balsuos tik pavasarį
Konstituciniam Teismui pripažinus Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, dėl jo mandato panaikinimo spręs Seimas. Parlamentaro mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė BNS sako, kad apkalta parlamentarui Mindaugui Basčiui galėtų būti rengiama pirmą pavasario sesijos dieną.
Anot jos, frakcijų seniūnai dėl apkaltos datos dar turėtų apsispręsti neeilinės sesijos, sausio 12-ąją.
„Tarsimės su seniūnais, bet greičiausiai tai bus kovo 10 dieną, pavasario sesiją“, – BNS teigė ji.
R.Baškienė sako, kad rengti dar vieną neeilinę sesiją nebūtų tikslinga, kadangi jos metu būtų sunku užtikrinti M.Basčio mandatui panaikinti reikalingą trijų penktadalių Seimo narių dalyvavimą.
„Truputėlį yra nerimas, nes apkaltai įvykdyti reikia 85 balsų, vadinasi, reikia užtikrinti kolegų dalyvavimą, o sesijos pradžia, kovo 10-ąją, paprastai būna visi kolegos“, – sakė ji.
Patį KT sprendimą ji vadino principingu.
„O Seimo narių valioje tikriausiai bus pritarti tai išvadai“, – teigė parlamento vicepirmininkė.
M.Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba jo mandatą per apkaltą panaikintų Seimas, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Dėl šių ryšių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovo mėnesį atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.
