Konstitucinio Teismo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
D.Bradausko atstovai byloje kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo teisėtumo, tiriant tarnybinius nusižengimus.
Pasak advokato Alberto Kručkausko, kitoje byloje dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tačiau tos bylos faktinė situacija šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos D.Bradausko byloje.
LVAT teisėjų kolegija suabejojo, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį taikant tarnybinę atsakomybę vidaus tarnybos sistemos pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, leidžiama naudotis išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie šių pareigūnų korupcinio pobūdžio veiką, atitinka Konstituciją. LVAT vertinimu, kriminalinės žvalgybos informacija – tai ir duomenys apie privatų asmens gyvenimą, gaunami ribojant asmens teisę į privatumą.
Jis mano, kad buvęs VMI vadovas netyčia pakliuvo į koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio sekimo erdvę.
D.Bradauskas teismo prašo panaikinti sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Sausio pabaigoje V.Šapoka teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.
Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą.
Finansų ministerijos viešai paskelbtoje išvadoje rašoma, kad D.Bradauskas pokalbiuose buvo labai nemandagus, vartojo daug rusiškų necenzūrinių žodžių, žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo galias ir galimybes („aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“).
Anot išvadų, D.Bradauskas nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priiminėjo dovanas („čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo savo įgaliojimais („esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).
D.Bradauskas kaltinimus neigia ir tikina bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.
VMI 51-erių D.Bradauskas vadovavo nuo 2015 metų balandžio. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas.
Atleidus D.Bradauską, laikinai VMI vadovauja viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Šiuo metu vyksta naujo VMI vadovo konkursas.
