Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas.
Seimo priimtu nutarimu, referendumas vyktų šių metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu. Į KT prašydamas įvertinti šio nutarimo konstitucingumą kreipėsi pats Seimas.
Seimas prašo atsakyti, ar toks referendumas, organizuojant jį dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitinka konstitucinę referendumo sampratą. Taip pat keliamas klausimas, ar rengiant referendumą su dviejų savaičių pertrauka tarp balsavimų būtų išlaikytas lygiateisiškumo principas.
Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
