2018 12 23

Konstitucinis Teismas sausį žada imtis Seimo nutarimo dėl referendumo datos

Konstitucinis Teismas (KT) sausį planuoja imtis Seimo nutarimo, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali vykti su dviejų savaičių pertrauka.
Konstitucinis Teismas
Konstitucinis Teismas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

„Sausį Konstitucinis Teismas ketina pradėti nagrinėti bylą pagal Seimo nutarimą“, – BNS sakė KT atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė.

Seimas spalio pabaigoje nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti savo priimtą nutarimą, kuriuo paskelbiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Numatyta, kad referendumas vyks kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Abejones dėl referendumo organizavimo su dviejų savaičių pertrauka iškėlė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius ir opozicijos atstovai.

Jie kelia klausimą, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka nepažeis konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, mat asmenys, kurie balsuos antrąją referendumo dieną, turės daugiau informacijos apie jį nei balsavusieji pirmąją dieną.

Kreipimąsi į KT parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, jos teigimu, iki referendumo turi būti išsklaidytos visos abejonės dėl jo konstitucingumo ir atitinkamai rezultatų legitimumo.

Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį.

Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs