KT bylą pradėjo gavęs Vilniaus apygardos teismo prašymą išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kad iki 2017 metų gegužę priimto Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo surengtas konkursas į teatro vadovus laikomas negaliojančiu, jeigu atrankos nugalėtojas buvo nustatytas, tačiau nepradėjo eiti pareigų.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja G.Kėvišo ieškinį dėl atleidimo iš darbo.
Kaip nurodoma pateiktame prašyme, G.Kėvišas 2016 metų rugsėjį dar vienai kadencijai laimėjo konkursą LNOBT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.
Su naujai kadencijai išrinktu teatro vadovu buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskiriamas generaliniu direktoriumi nuo 2017 metų liepos. Tačiau nauja Kultūros ministerijos vadovybė 2017 metų gegužę įsakymą dėl G.Kėvišo paskyrimo pripažino netekusiu galios ir jis buvo atleistas.
G.Kėvišas teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu gali būti pažeidžiami asmenų, iki šio įstatymo įsigaliojimo laimėjusių konkursą, teisėti lūkesčiai įsidarbinti ir dirbti pagal darbo sutartį einant pareigas, konkursą į kurias jie laimėjo.
Konkurso galiojimas pagal ginčijamą įstatymo nuostatą yra susietas su faktu, ar asmuo pradėjo eiti pareigas, nors, pareiškėjo vertinimu, atrankos laimėjimas sudaro teisinę prielaidą atsirasti darbo santykiams.
G.Kėvišas Vilniaus apygardos teismo prašė panaikinti kultūros ministro sprendimą dėl jo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei vieno euro dydžio neturtinę žalą.
Ši byla sustabdyta, kol minėtu klausimu pasisakys Konstitucinis Teismas.
G.Kėvišas teatrui vadovavo 15 metų nuo 2002-ųjų. Anot jį atleidusios Kultūros ministerijos, eidamas pareigas jis sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.
Nuo praėjusių metų kovo LNOBT direktoriumi dirba operos solistas ir kultūros vadybininkas Jonas Sakalauskas.
