Pasak KT, už tarnybą skirta pensija nėra laikytina privilegija, kaip savo kreipimesi argumentavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis KT prašė įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas tiek, kiek jomis nedraudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi tvirtino, kad Seimas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, valstybinė pensija nebūtų skiriama.
Pasak pareiškėjo, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims valstybinės pensijos mokėjimas yra privilegija, o tai nedera su Konstitucijos nuostatomis.
KT savo ruožtu paskelbė, kad Seimo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas; tos sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių.
Pasak KT, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales Seimas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą.
Kaip pažymima Konstitucinio Teismo nutarime, vien tai, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios paskirtis – atlyginti „už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei“, ir tuo pačiu iš valstybės lėšų mokamas teisėjo ar valstybės tarnautojo atlyginimas nėra pagrindas teigti, kad ši valstybinė pensija yra privilegija“.
