Vos per kelias dienas Lietuvos tarnybos fiksavo kelis incidentus su kontrabandininkų balionais: šeštadienio naktį vienas jų nusileido Vilniaus oro uoste, maždaug už 30 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, o antradienį – Alytuje dislokuoto Birutės ulonų bataliono stadione. Vertinant atstumą iki sienos tiesiąja, jis skriejo bent 50 kilometrų. Trečiadienio rytą dar vienas toks krovinys aptiktas Vilniaus rajone, taip pat karinio dalinio teritorijoje.
Kariuomenė pastaruosius du įvykius karinėse teritorijose vadino nereikšmingais, tvirtino stebinti tokių balionų Lietuvoje keliones, tačiau nekomentuoja, ar visi jie yra sekami ir koks tolesnis šių priemonių likimas.
Šie atvejai sukėlė politikų diskusijas, ar tai nekelia pavojaus Lietuvos saugumui, ar taip netikrinama, kokie yra Lietuvos oro gynybos pajėgumai. Be to, kilo diskusijų, kas turėtų tokius balionus neutralizuoti – pasieniečiai ar kariškiai.
Vis dėlto kariuomenė sako, jog teisės aktai taikos metu neleidžia numušinėti šių objektų aiškiai nenustačius, ar jie kelia grėsmę. Pasieniečiai dėl šių apribojimų to daryti taip pat negali, be to tvirtina ir neturintys reikiamų priemonių balionų numušimui.
Politikai po pastarųjų incidentų jau svarsto suteikti šias galimybes Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybai (VST).
Pačios tarnybos atstovai pripažįsta, kad nemažos dalies balionų pasieniečiai neužfiksuoja, nes jie paleidžiami iš atokesnių Baltarusijos teritorijų, kyla į didelį aukštį, kur juos gali aptikti nebent kariuomenės radarai, ir nusileidžia gerokai už 5 kilometrus siekiančio pasienio ruožo.
Tačiau koks tolesnis jų likimas, aiškesnių atsakymų oro erdvę stebinti kariuomenė nepateikia.
Vis dėlto VSAT atskleidė, kiek tokių krovinių jos pareigūnams pavyko perimti, kodėl kontrabandininkų neatbaido net ir nemaži praradimai ir ar tokie balionai yra valdomi.
