Pareiškėjo teigimu, žinomas šalies vandens motociklininkas pakvietė jį dalyvauti Rytų Europos vandens motociklų varžybų rungtyje, kurioje varžosi naujokai. Vyras, vandens motociklais plaukiojantis apie metus, iš karto informavo apie turimą judėjimo negalią ir apribojimus naudojantis tam tikromis apsaugos priemonėmis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai jis pateikė įrodymus, kad organizatorius pareiškėją patikino, jog papildomų apsaugų jam nereikės, o pagalba užsėsti ant motociklo bus suteikta.
„Atvykus ir pasirengus startui, anot pareiškėjo, vienam valdyti motociklo jam neleista. Argumentuojant saugumo užtikrinimu, su juo prie vairo sėdo dalyvį pakvietęs sportininkas. Nors federacija grąžino pinigus ir padengė kelionės išlaidas, tokia situacija pareiškėją įžeidė“, – teigia tarnyba.
Vyro nepasitenkinimą sustiprino antras bandymas savarankiškai dalyvauti Lietuvos vandens motociklų čempionato finale, klasėje, kurioje mėgėjai varžosi trasoje plaukdami po vieną. Pasak jo, žadėta, kad bus bandoma sudaryti sąlygas jam plaukti, tačiau tik po visų dalyvių, jo rezultato neįtraukiant į oficialią suvestinę.
Pareiškėjas teigia, kad čempionato dieną jis negalėjo užsiregistruoti kaip oficialus dalyvis, tad nedalyvavo ir varžybose.
A.Skardžiuvienė mano, kad ši istorija „verčia dar kartą susimąstyti, kaip visuomenėje vertinama negalia“.
„Viena, kai žmonių su negalia galimybes dalyvauti kokioje nors veikloje apriboja objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, saugumo reikalavimai. Bet visai kas kita, kai į juos automatiškai žvelgiama kaip į silpnesnius, negalinčius lygiai su kitais dalyvauti įvairiose veiklose“, – sakė ji.
