Pirmame posėdyje – priesaikos ir rinkimai
Pirmasis naujosios Vilniaus tarybos posėdis įvyks tradiciniu laiku – trečiadienį, 13 val. Jo darbotvarkėje numatytos tarybos narių ir mero priesaikos, administracijos direktoriaus Povilo Poderskio ir jo pavaduotojų atleidimas, vicemerų skyrimas ir to paties P.Poderskio skyrimas į administracijos direktoriaus pareigas vėl.
Tiek vicemerus, tiek administracijos direktorių taryba tvirtins slaptu balsavimu. Į vicemerus savo kandidatus siūlyti žada trys politinės jėgos, pasirašiusios koalicijos sutartį: didžiausią frakciją turėsianti R.Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (Vytautą Mitalą), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) (Valdą Benkunską) ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (Editą Tamošiūnaitę).
Iš trijų būsimųjų vicemerų tik V.Mitalas neturi tokio darbo patirties.
Net dvi frakcijos bus naujos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri niekada neturėjo frakcijos sostinėje, turės tris narius, o Darbo partija į Vilniaus valdžią grįžta po ketverių metų pertraukos.
Valdančiąją daugumą sudarys R.Šimašiaus komanda, TS-LKD, Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas bei Darbo partija. Opozicijoje liko „valstiečiai“ ir A.Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“.
Miestai kaip pavyzdžiai
Prieš tarybos posėdį vilnius.lt svetainėje galima paskaityti trumpas visų tarybos narių apklausas. Politikams užduoti šeši klausimai, kuri tai jiems kadencija, kokia jų charakterio savybė labiausiai padės tarybos nario veikloje, kokia knyga juos įkvepia, koks vienas pasaulio miestas jiems atrodo kaip Vilniui tinkama kryptis ir kokią Vilniaus vietą jie parodytų atvykusiems svečiams.
Daliai tarybos narių atrodo, kad Vilnius pirmiausia turi būti savitas, todėl į nieką lygiuotis jam nereikia. Tačiau kiti siūlo savus pavyzdžius. Tarkim, Kopenhagą. Vaidotas Ilgius įsitikinęs, kad laimingiausios Europos šalies sostinė, kur puikiai dera laisvės ir verslumo dvasia, istorinis paveldas ir šiaurietiškas lengvumas, galėtų būti puikus pavyzdys Vilniui.
Paulė Kuzmickienė taip pat mini Danijos sostinę: „Jei augintumėm Vilnių, kaip klestintį miestą šeimai, tai Kopenhaga, nes viskas ten apie gyvenimo patogumą ir kokybę, vaikus, parkus, sveikatingumą, gerą stilių, kūrybos erdves.“ Gediminas Švilpa irgi linkęs pavyzdžiu laikyti Kopenhagą – „pirmiausia dėl puikaus mikroklimato, visuotinio ekologijos principų įgyvendinimo, išvystytos pėsčiųjų, dviračių ir viešojo transporto infrastruktūros, taip pat dėl konkretaus ir protingo miesto vystymosi linkmių planavimo“.
„Kopenhaga yra nuolatinis Europos žaliasis miestas, taip jį įvardija ekspertai. Tik 30 proc. gyventojų važinėja viešuoju transportu ir daugiau nei 50 proc. reguliariai važiuoja dviračiu. Dėl šios priežasties Kopenhagoje yra labai mažas CO2 išmetimas miestui. Kopenhaga – 2014 m. Europos žalioji sostinė – siekia iki 2025 m. tapti neutralia anglies dioksido išmetamo kiekio požiūriu.
Man patinka ši miesto kryptis. Praėjusią kadenciją buvau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė ir žinau, kad Vilnius taip pat gali tapti vienu iš Europos žaliųjų miestų“, – savo poziciją išdėstė Jolanta Gaudutienė.
Amsterdamo laisvė
Dar vienas dažnai tarybos narių minėtas miestas yra Amsterdamas. „Vilniaus jaunatviškam veržliam vystymuisi linkiu Amsterdamo laisvės“, – Amsterdamą šalia Londono, Romos ir Ženevos mini Gediminas Jaunius.
Jam pritaria ir V.Mitalas: „Iš tų miestų, kuriuose esu buvęs, man labai patinka Amsterdamas. Ne vien tik savo laisvės dvasia, bet ir labai žemiškais dalykais: infrastruktūra, patogiu transportu, įdomiais kultūros rajonais ir institucijomis.“
Nemažai mininčių ir Vieną. Tarp jų ir Vilniaus meras, jo teigimu, pavyzdžiai galėtų būti „pagal gyvenimą – Viena, pagal dinamiką mieste – Niujorkas“. „Man labai patinka Austrijos sostinė Viena. Tai puikiai pritaikytas gyvenimui ir laimingų gyventojų miestas“, – sako E.Tamošiūnaitė. Jai antrina ir Kamilė Šeraitė: „Viena, nes tai Europos kultūros brangakmenis.“
Dažnai minėtas ir Berlynas, Talinas, Stokholmas, rečiau – Barselona, Varšuva, Ciurichas, Monrealis, Singapūras, Dubajus, Liubliana, Strasbūras, Praha, Lisabona, Ženeva, Helsinkis, Kiotas, Tel Avivas, Londonas ir Niujorkas.
Ž.Šilgalis: Kaunas
Žilvinas Šilgalis pareiškė, kad, jo manymu, tinkamą kryptį ir pavyzdį Vilniui rodo Kaunas. O Romasis Vaitekūnas apibendrino taip: „Vilnius unikalus savo istorija, senamiesčiu, kraštovaizdžiu. Kiti miestai turi lygiuotis į Vilnių.“
Paklausti, kokią sostinės erdvę pirmiausia parodytų kaip miesto atstovai į Vilnių atvykusiems svečiams, praktiškai visi tarybos nariai nurodė vieną ar kitą Senamiesčio vietą. Tik kai kuriems patrauklesnės atrodo kitos vietos.
„Vilniaus televizijos bokštas. Tai būtų ir puiki proga papasakoti apie įvykius, atvedusius prie šiandieninės Lietuvos sukūrimo, ir galimybė svečiams patiems apžvelgti visą miesto panoramą bei pasirinkti tolimesnės kelionės kryptį“, – parašė Arūnas Valinskas.
„Turiu vilčių, kad sostinės svečius kada nors pasididžiuodama pakviesiu ir į Pašilaičius“, – pastebėjo Violeta Podolskaitė. O anot P.Kuzmickienės, „stipriausiai Lietuvą ir Vilnių gali suprasti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje“. Rasa Baškienė kviestų į Gailestingumo šventovę, kurioje kabo originalus Gailestingojo Jėzaus paveikslas, o po to palydėtų į MO muziejų.
Vytautas Kašėta rodytų Saulėtekio slėnį kaip Lietuvos inovacijų ir technologijų centrą. „Po Žirmūnų tiltu pakabintą skulptūrą „Karališkasis obuolys“ – ne dažname Europos mieste rasime pagrindinį Miley Cyrus dainos „Wrecking Ball“ vaizdo klipo atributą“, – parašė Tomas Vytautas Raskevičius. Kadenciją baigiantis Linas Kvedaravičius ir jo kolega frakcijoje Kasparas Adomaitis vestųsi svečius į atnaujintą Lukiškių aikštę.
Visus Vilniaus išrinktųjų pasisakymus galima pasiskaityti čia. Į klausimus neatsakė į merus kandidatavęs Artūras Zuokas ir jo žmona, tarybos narė Agnė Zuokienė, taip pat Renata Cytacka bei Zbignevas Maciejevskis.