„Tai – per neapdairumą palikta klaida, – pirmadienį išplatintame pranešime tvirtina „Maisto banko“ vyriausioji buhalterė Živilė Stipinienė. – Spausdinant prie sumos klaidingai prirašytas vienas nulis. Į šią klaidą, svarstydami 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinį, dėmesį atkreipė ir „Maisto banko“ dalininkai. 2014 metų finansinėje ataskaitoje šią klaidą ištaisėme, tačiau 2013 metų dokumente šis skaičius liko nepataisytas. Per 10 darbo metų tai pirma mano tokia apmaudi klaida.“
„Žiopla korektūros klaida be reikalo sukėlė abejonių šimtams mūsų veiklą sekančių žmonių“, – apgailestauja „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas V.Ilgius.
Iš tikrųjų 2013 metais jam buvo priskaičiuota 76 tūkst. litų su darbo santykiais susijusių mokėjimų, 2014 metais ši suma siekė 74 tūkst. litų.
„Maisto banko“ atstovai pažymi, kad ataskaitoje „Maisto banko“ darbuotojams per metus priskaičiuota atlyginimų suma yra mažesnė nei tariamai vieno vadovo darbo užmokestis.
„Buvo ir nepatingėjusių patikrinti mano metines pajamų deklaracijas – esu viešas asmuo“, – sakė V.Ilgius.
Už profesionalumą reikia mokėti
„Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė 15min.lt pasakojo, kad labdaros ir paramos fonde trys darbuotojai po mokesčių uždirba po 1 tūkst. eurų per mėnesį.
Tai – pati D.Žebrauskaitė, V.Ilgius ir fondo direktoriaus pavaduotoja Kristina Tylaitė.
„Vienas klaidingas skaitmuo gali sukelti daug audringų diskusijų – tai svarbi pamoka ateičiai“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovė D.Žebrauskaitė.
Ir vis dėlto ji pabrėžia, kad už žmonių darbą, žinias, kompetenciją ir atsakomybę turi būti atlyginama.
„Daugelis įsivaizduoja, kad dirbti nevyriausybinėje organizacijoje – tai lyg popamokinė veikla, lyg po darbo ateiti kojinių pamegzti. Kiek numezgiau – tiek gerai. Daugybė nevyriausybinių organizacijų, ypač mažesniuose miesteliuose, taip ir daro. Tačiau čia negalime kalbėti nei apie profesionalumą, nei apie pagalbos mastą, nei apie atskaitomybę. Apskritai pasigendu požiūrio, kad nevyriausybinė organizacija turi būti profesionali“, – svarstė D.Žebrauskaitė.
Ji pažymėjo, kad atlyginimus „Maisto bankas“ moka ne tik fondo vadovams, bet ir sandėlininkams, paramos programų koordinatoriams, maistą išvežiojantiems vairuotojams.
„Neretai tenka susidurti su nuostata, kad vadovams mokėti atlyginimą blogai, o vairuotojams jau reikėtų mokėti daugiau nei minimalią algą“, – žmonių nuostatų nenuoseklumą pastebi D.Žebrauskaitė.
Vadovams mokėti atlyginimą blogai, o vairuotojams jau reikėtų mokėti daugiau nei minimalią algą.
Ji pasakojo, kad „Maisto bankas“ dalyvauja viešųjų darbų programoje, pagal kurią darbo birža siunčia žmones dirbti į sandėlį: „Pusę šių žmonių darbo užmokesčio dengia darbo birža, pusę – miesto savivaldybė. Tačiau pavedimą tokiems darbuotojams atliekame mes, todėl metiniame darbuotojų atlyginimų biudžete yra ir viešųjų darbų darbuotojų atlyginimai“, – aiškino D.Žebrauskaitė.
Visada siekė skaidrumo
2007 metais D.Žebrauskaitės atlyginimas „Maisto banke“ siekė 1200 litų. „Anuomet ieškojau antro darbuotojo. Pokalbyje dalyvavo mergina, baigusi socialinį darbą. Ji dirbo padavėja ir uždirbo 2000 litų, todėl pasakė, kad už mano siūlomą algą į „Maisto banką“ tikrai neis“, – prisiminė D.Žebrauskaitė.
Jos pačios alga pakilo iki 1500 litų ir tokia buvo iki 2011 metų.
„Atlyginimų fondas buvo minimalus, tačiau ir darbų apimtys buvo kitokios. „Maisto banko“ metinės išlaidos anuomet sudarė apie 60 tūkst. litų. Vietoje sandėlio nuomojome garažą Savanorių prospekte, tuo metu padėjome 6 tūkst. žmonių, o šiuo metu – 270 tūkst. šalies gyventojų“, – lygino D.Žebrauskaitė.
Organizacijai augant, kasmet didėjo ir darbuotojų skaičius. D.Žebrauskaitė neslepia, kad dalis telemaratonuose suaukotų pinigų skiriama darbuotojų atlyginimams.
„Mes visada pabrėžiame, kad „Maisto bankas“ maisto produktų neperka. Jei paaukojai 2 eurus, nereiškia, kad už juos nupirksime maisto. Bet vienas paaukotas euras sugeneruoja paramos maistu už 15 eurų. Tai reiškia, kad mums reikia apmokėti sandėlių nuomą, degalus, žmonių atlyginimus, ataskaitų teikimą“, – skaičiavo D.Žebrauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prievolė labdaros ir paramos fondams teikti finansines ataskaitas atsirado tik 2015 metais: „Tačiau mes darėme tai ir anksčiau, siekdami skaidrumo. Deja, aiškinamajame rašte įsivėlė korektūros klaida.“
Smūgis visam sektoriui
Kodėl ta korektūros klaida į viešumą pateko tik po dvejų metų? Kas suinteresuotas mesti šešėlį ant labdaros organizacijų?
„Mes tikrai nekaltiname Agnės Jagelavičiūtės. Mūsų žiniomis, žmogus iš „Drąsos kelio“ pamatė klaidą ir išsiuntė informaciją ne vienam žinomam žmogui. Ar jis buvo piktybiškas? Galbūt ne. Tiesiog yra žmonių, kurie visur mato sąmokslo teorijas“, – svarstė D.Žebrauskaitė.
Mūsų žiniomis, žmogus iš „Drąsos kelio“ pamatė klaidą ir išsiuntė informaciją ne vienam žinomam žmogui. Ar jis buvo piktybiškas? Galbūt ne.
Ji apgailestauja, kad smūgis suduotas ne tik „Maisto banko“ reputacijai, bet ir visam sektoriui: „Gaila, kad daugelis žmonių neperskaitys temos pratęsimo ir manys, kad fondo vadovas per metus uždirba 760 tūkst. litų.“
* Šiuo metu „Maisto banko” Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio padaliniuose dirba 37 darbuotojai – iš jų 5 nevisu etatu (1 – motinystės atostogose), 9 – pagal viešųjų darbų programą (jų atlyginimą 100 proc. kompensuoja savivaldybės ir darbo biržos), 1 pagal subsidijavimo programą (50 proc. algos moka darbo birža). Dar 6 žmonės ateina į „Maisto banką” dirbti, siunčiami iš Probacijos tarnybos – fondas jiems atlyginimų nemoka.
* Kasdienėje veikloje (49 miestuose kasdien surenkant ir dalijant maisto produktus) reguliariai talkina apie tūkstantį savanorių, neskaitant „Maisto banko” akcijų savanorių, kurių susidaro apie 8 tūkst.
* Šiemet per dešimt mėnesių „Maisto bankas” jau išdalijo 5016 tonų maisto, kurio vertė – 5,7 mln. eurų. Pernai buvo surinkta ir išdalyta 4657 tonos 3,9 mln. eurų vertės maisto.
* Skaičiuojant 0,5 kg maisto porcijomis, „Maisto bankas“ šiais metais suformavo ir nepasiturintiems maitinti paskirstė daugiau nei 10 milijonų porcijų (pernai – 5,9 mln. porcijų). Vienos porcijos vertė – 0,57 euro.
* Paramą maistu šiemet jau gavo 271 006 žmonės. Iš viso iki lapkričio 1 d. maistu nepasiturintys buvo paremti 4 167 018 kartų.
