Koronavirusas pasaulyje: Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą

Prancūzija dar pratęs karantiną, paskelbtą siekiant lėtinti koronavirusinės infekcijos plitimą, o prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę vėl kreipsis į šalies gyventojus, trečiadienį pranešė prezidentūra.

Nurodymas žmonėms likti namuose „bus pratęstas“ ir po dabartinio balandžio 15-osios termino, naujienų agentūrai AFP sakė prezidentūros pareigūnas.

Jis pridūrė, kad E.Macronas pirmadienį vakare kreipsis į šalies gyventojus ir pristatys naujus sprendimus dėl kovos su COVID-19.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis paskelbė, jog visuotinis karantinas šalyje, kaip atsakas į koronaviruso epidemijos plitimą, pratęsiamas iki gegužės mėnesio.

„Anksčiau paskelbtos COVID-19 plitimo prevencijos priemonės pratęsiamos iki balandžio 30 dienos imtinai, be išimčių Velykų šventėms“, – trečiadienį kreipdamasis į tautą per televiziją kalbėjo Kipro lyderis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nikas Anastasiadis

Jis pabrėžė, kad priemonės, kurių buvo imtasi nuo koronaviruso atsiradimo saloje kovo pradžioje, buvo veiksmingos, tačiau perspėjo, kad dabar ne laikas atsipalaiduoti nei vyriausybei, nei visuomenei, nes toks atsipalaidavimas gali sukelti „katastrofiškas pasekmes“.

Kipro valdžia nuo kovo 24-osios sugriežtino apribojimus, kuriais siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą – įvestas trijų savaičių draudimas gyventojams palikti savo namus be būtinos priežasties.

Kipre užfiksuoti 526 koronaviruso atvejai ir devynios mirtis nuo jo sukeltos ligos.

Lenkija užfiksavo iki šiol didžiausią koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio vienos dienos aukų skaičių – per parą šalyje mirė 30 pacientų, o bendras aukų skaičius išaugo iki 159, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Naujai užregistruotų užsikrėtimo atvejų per parą pagausėjo 357-ais iki 5 205, Lenkijos visuomeninis radijas citavo sveikatos apsaugos tarnybas.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija buvo pranešusi apie 22 pacientų mirtį ir 435 patvirtintus naujus COVID-19 atvejus. Pirmadienį buvo skelbta apie 13 mirčių ir 311 užsikrėtimo atvejų.

Pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis šalyje buvo nustatytas kovo 4-ąją, o pirmoji paciento mirtis – kovo 12-ąją.

Vyriausybė uždarė šalies sienas ir įvedė griežtų suvaržymų, turinčių užtikrinti socialinį atstumą ir pažaboti užkrato plitimą.

Antradienį buvo įvesta naujų suvaržymų, pavyzdžiui, uždrausta iki 18 metų vaikams išeiti iš namų nelydimiems suaugusiųjų. Buvo uždaryti parkai ir paplūdimiai, taip pat nurodyta užsidaryti daugumai viešbučių.

Pareigūnai ragino lenkus artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį būti namuose ir atsisakyti kelionių planų.

Nuo COVID-19 ligos, kurią sukelia naujasis koronavirusas, per pastarąją parą mirė 779 Niujorko valstijos gyventojai, skelbia „The New York Times“, remdamasis valstijos gybernatoriumi.

Andrew Cuomo pabrėžė, jog koronaviruso aukų Niujorko valstijoje, kurioje užsikrėtusiųjų juo yra daugiausiais JAV, kiekvieną parą kol kas tik vis daugėja.

„Tikėtina, kad artimiausiomis paromis aukų skaičius išliks didelis“, – sakė gubernatorius.

Iki šiol koronavirusas pasiglemžė 6 298 Niujorko valstijos gyventojų gyvybes, o visose Jungtinėse Valstijose – 12 936.

Oficialiai patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius JAV viršijo 400 tūkstančių.

Prancūzijai trečiadienį pranešus apie 541 naują per pastarąsias 24 val. ligoninėse užregistruotą mirties nuo koronaviruso atvejį, bendras oficialus mirtimi pasibaigusių COVID-19 atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 10 869.

Aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas žurnalistams sakė, kad šiuo metu intensyviosios slaugos reikia 7 148 pacientams – 17 daugiau nei prieš parą. Tai mažiausias padidėjimas pastarosiomis savaitėmis.

Dėl techninio gedimo trečiadienį nėra paros duomenų iš senelių namų. Tai reiškia, kad mirties atvejų tikriausiai yra daugiau, nurodė J.Salomonas.

Koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo daugiau kaip 60 000 gyvybių, trečiadienį pranešė naujienų agentūra AFP, kaupianti duomenis iš oficialių šaltinių.

Tai yra daugiau nei 70 proc. pasaulyje oficialiai užregistruotų mirčių nuo koronaviruso.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Dezinfekuojamos Milano gatvės

Koronavirusu užsikrėtusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono būklė „gerėja“, nors jis tebėra intensyviosios terapijos skyriuje, trečiadienį pareiškė šalies iždo kancleris Rishi Sunakas.

Trečią naktį Londone įsikūrusioje Šv. Tomo ligoninėje praleidęs vyriausybės vadovas „reaguoja į gydymą“ ir yra „geros nuotaikos“, anksčiau pareiškė jo oficialus atstovas.

Jungtinėse Valstijose patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius trečiadienį viršijo 400 000, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Pandemija šalyje jau pareikalavo mažiausiai 12 936 gyvybių, o bendras užregistruotų užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų skaičius siekia 401 116. Pagal užsikrėtusiųjų skaičių JAV pirmauja pasaulyje.

300 000 patvirtintų užsikrėtimo atvejų slenkstis JAV buvo peržengtas šeštadienį.

Jungtinė Karalystė, trečiadienį skelbdama per parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirusių žmonių skaičių, pranešė apie rekordiškai didelį aukų skaičių - 938; tai yra 152 daugiau, palyginti su ankstesniu didžiausiu jų skaičiumi.

Pranešama, kad iš viso šalyje gyvybės neteko daugiau nei 7 tūkst. infekuotųjų.

„Iki balandžio 7 dienos 17 val. [19 val. Lietuvos laiku] iš JK hospitalizuotų asmenų, kuriems diagnozuotas koronavirusas, 7 097, deja, mirė“, – tviteryje paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, antradienį pranešusi apie 6 159 aukas.

Europos Komisija trečiadienį paragino Bendrijos nares išlaikyti nebūtinų kelionių apribojimus bevizio režimo zonoje mažiausiai iki gegužės 15 dienos, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.

„Visos valstybės narės sėkmingai įgyvendino socialinės distancijos priemones, kad apribotų socialinius kontaktus ir sulėtintų viruso plitimą“, –  pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

„Prie šių priemonių prie ES išorinių sienų prisidėjo nebūtinų kelionių iš trečiųjų šalių į ES suvaržymas“, – pridūrė jis.

Suomijos vyriausybė trečiadienį paskelbė apie didžiausią visų laikų ekstremalios situacijos biudžetą, kuriame numatyta skirti 4,1 mlrd. eurų kovai su koronaviruso sukelta krize.

Po dvi dienas trukusių derybų tarp centro kairiųjų koalicijos partijų, Suomijos finansų ministrė Katri Kulmuni pranešė, jog parama verslui ir darbuotojams bus padidinta 1 mlrd. eurų.

Užimtumo ministerijos duomenys trečiadienį parodė, kad iki šiol dėl krizės 5,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo laikinai atleista 100 tūkst. darbuotojų ir iškilo grėsme beveik 400 tūkst. darbo vietų.

Vyriausybės ministrai teigė, kad maždaug 600 mln. eurų bus skirti apsaugos priemonėms, medicinos reikmenims ir vaistams įsigyti.

„Šiandienos sprendimas yra sutelktas į kovą su epidemija ir jos neigiamų padarinių mažinimą, – spaudos konferencijoje pažymėjo premjerė Sanna Marin. – Akivaizdu, kad neišvengsime šios žalos.“

Suomija trečiadienį pranešė apie 2 487 patvirtintus užsikrėtimo COVID-19 ir 40 mirčių atvejus.

Praėjusį mėnesį Suomija jau paskelbė maždaug pusės mlrd. eurų vertės priemones, o trečiasis finansavimo etapas įvyks gegužę.

Vyriausybė anksčiau teigė, jog tikisi, kad bendra papildomos paramos suma sudarys apie 15 mlrd. eurų.

Antrajai priemonių daliai bus papildomai pasiskolinta 12,7 mlrd. eurų, rašoma vyriausybės biudžeto ataskaitoje, kurioje prognozuojama, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 119 mlrd. eurų, arba 52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybė skaičiuoja, kad pajamos iš mokesčių šiais metais sumažės 4,7 mlrd. eurų.

Koalicija taip pat pažadėjo 60 mln. eurų paramai kultūrai, sportui ir darbui su jaunimu bei paskelbė laikiną 700 eurų mėnesinę išmoką tėvams, auginantiems vaikus iki 10 metų ir krizės metu negalintiems dirbti.

Ministrė pirmininkė S.Marin taip pat pristatė plačius ateinančių trejų metų biudžeto planus, pažadėdama, kad vyriausybė laikysis savo pažadų apsaugoti gerovės valstybę ir siekti neutralių anglies dvideginio emisijų iki 2035 metų.

Artimiausios dvi–trys savaitės bus lemiamos kovoje su koronaviruso plitimu Rusijoje, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Mes įdėmiai studijuojame patirtį visų šalių, taip pat susidūrusių su koronaviruso grėsme, o ji byloja, kad pačios sunkiausios, sudėtingiausios būna pirmos keturios–penkios savaitės nuo epidemijos pradžios. Tai reiškia, kad mūsų situacijos (tolesniam) vystymuisi lemiamos bus artimiausios dvi–trys savaitės“, – kalbėjo V.Putinas pasitarime su regionų vadovais.

Jis pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu reikės „maksimalaus visų išteklių sutelkimo, griežčiausio laikymosi gydytojų rekomendacijų ir tų profilaktinių priemonių, kurios šiandien įvedamos kiekviename regione“, – sakė jis.

„Mes, žinoma, negalime „šimtu procentų“ tiksliai pasakyti, kaip keisis padėtis sveikatos apsaugos srityje, ekonomikoje – mūsų šalyje ir pasaulyje apskritai. Bet mes galime su didele tikimybe prognozuoti, numatyti galimus situacijos keitimosi variantus, o tai reiškia, kad galime ir privalome iš anksto pasiruošti visiems įmanomiems variantams ir turėti veiksmų planą. Tada tie veiksmai bus savalaikiai ir veiksmingi“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Indijoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius viršijo 5 000, o mirčių skaičius pasiekė 149.

Nors užsikrėtimo atvejų fiksuojama maždaug 40 proc. Indijos regionų, daugiausia jų susitelkę tankiai apgyvendintuose miestuose. Labiausiai nuo pandemijos nukentėjo Mumbajus.

Indijos strategija orientuota į „izoliavimo zonų“ nustatymą, stengiantis apriboti virusą „apibrėžtoje geografinėje zonoje“, kad būtų nutraukta viruso perdavimo grandinė. Tačiau pareigūnai sako, kad kita savaitė bus lemiama. Indija atliko tik 121 271 testą, tačiau tikėtina, kad artimiausiomis dienomis bus ištirta daugiau žmonių.

Indija, kur gyvena penktadalis viso pasaulio gyventojų, dėl koronaviruso yra paskelbusi karantiną, kuris galioja iki balandžio 14 dienos.

Jungtinėje Karalystėje antradienį pasiųstas už grotų trims mėnesiams vyras, koronaviruso krizės metu pavogęs iš vienos Londono ligoninės tris medicinines kaukes.

34 metų Lerunas Husainas Londono magistratų teisme prisipažino esąs kaltas dėl vėlai sekmadienį Karališkojo koledžo ligoninėje įvykdytos vagystės.

Pietų Londone gyvenantis L.Hussainas buvo areštuotas dėl įtariamos vagystės ir sulaikytas dėl teismo sprendimo pažeidimo.

Tuo metu Anglijos vidurinio Kiderminsterio miestelio operacinė paragino vagis sugrąžinti jos vienintelę turėtą kaukių dėžę.

Policija pareiškė gavusi pranešimą apie vagystę, ir pažadėjo apsilankyti operacinėje trečiadienį.

Pandemijos metu Britanijoje buvo areštuoti keli žmonės, padarę su kovos prieš koronavirusą priemonėmis susijusių nusikaltimų. Vienas iš jų yra vyras, sulaikytas šiaurės Londone už tai, kad grasino užkrėsti policininkus spjaudydamasis į juos.

Lig šiol šalyje buvo pranešta apie 6 159 mirties nuo COVID-19 atvejus.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pareiškė, kad užsienio bendrovių sprendimas paaukoti medicinos įrangos kovoje su koronavirusu neturės jokios įtakos būsimai vyriausybės politikai.

„Gauname paaukotos įrangos iš įvairių bendrovių ir džiaugiamės, kad žmonės tai siūlo“, – kalbėjo ministras.

„Visgi ne – tai turės jokios įtakos būsimiems sprendimams, – pridūrė J.Trudeau. – Tai neturės įtakos mūsų sprendimui kitais klausimais ateinančiais metais.“

„Scanpix“/AP nuotr./Justinas Trudeau

Premjero buvo paklausta, ar „Huawei“ lanbdara Kanadai gali paveikti vyriausybės politiką Kinijos telekomunikacijų milžinės atžvilgiu, kuri yra atsidūrusi užsitęsusios diplomatinės krizės tarp Otavos ir Pekino centre.

Tuo metu, kai visame pasaulyje trūksta veido kaukių, „Huawei“ padovanojo Kanadai daugiau nei milijoną tokių kaukių, 30 tūkst. veido skydelių ir 50 tūkst. porų pirštinių, rašo dienraštis „The Globe and Mail“.

„Huawei“ atstovas spaudai Kvebeke nepatvirtino šių skaičių naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

„Daugybė bendrovių elgiasi panašiai ir mes džiaugiamės, kad galėjome technologiškai ir finansiškai padėti Kanados gyventojams“, – sakoma bendrovės pranešime.

„Mūsų tikslas buvo padėti Kanados gyventojams, o ne viešumas“, – pridūrė bendrovė.

Sausio mėnesį Kanados teismas pradėjo svarstyti, ar tęsti „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou, 2018 metais suimtos Kanadoje pagal JAV orderį, susijusį su įtarimais, kad „Huawei“ pažeidė JAV taikomas sankcijas, ekstradicijos į Jungtines Valstijas procesą.

Taip pat Kanada artimiausiais mėnesiais turi nuspręsti, ar leis „Huawei“ savo teritorijoje plėtoti 5G tinklus.

J.Trudeau pranešė, kad, siekdama sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, kad Kanada pati pagamins 30 tūkst. respiratorių.

Antradienio vidurdienį Kanadoje buvo užfiksuoti 17 065 užsikrėtimo koronaviruso atvejai ir 369 mirties atvejai.

Nepaisant kai kuriose šalyje pastebimų „teigiamų ženklų“, dar anksti švelninti priemones koronaviruso piltimui pažaboti, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras.

„Dabar ne laikas švelninti priemones“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge per spaudos konferenciją. 

„Atėjo laikas dar kartą padvigubinti ar patrigubinti mūsų kolektyvines pastangas siekti (plitimo) slopinimo su visa visuomenės parama“, – nurodė jis.

H.Kluge paragino „visas šalis“ sustiprinti savo pastangas trijose pagrindinėse srityse.

Pirmiausia – sveikatos sektoriaus darbuotojų apsaugą, įskaitant jų mokymą ir užtikrinimą, kad jie turėtų visą būtiną struktūrinį palaikymą. 

Antra, pareigūnams reikia sutelkti pastangas, siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą, pasinaudojant visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonėmis, atskiriant „sveikus žmones nuo įtariamų arba galimų (užsikrėtimo) atvejų“. 

Trečia, vyriausybės ir pareigūnai privalo nuolat komunikuoti su bendruomenėmis, kad žmonės laikytųsi „dabartinių ir galimų priemonių ateityje“.

Keletas Europos valstybių pranešė apie savo planus švelninti žmonių judėjimą ir susibūrimus varžančias priemones, kurios buvo įvestos infekcijos plitimui pažaboti.

Pirmadienį Austrija pranešė apie savo planus nuo balandžio 14 dienos pradėti atidarinėti kai kurias įmones ir parkus.

Danija ir Norvegija, abi pasirinkusios „pusiau izoliacijos“ strategiją, taip pat leido suprasti, kad vėliau balandį atsisakys kai kurių ribojančių priemonių.

PSO Europos biuras pažymėjo, kad nors labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiose šalyse – Ispanijoje ir Italijoje – naujų koronaviruso atvejų skaičius vis dar auga, augimo tempas sulėtėjo, pradėjus taikyti virtinę ribojančių priemonių ir įvedus griežtą karantiną.

PSO taip pat atkreipė dėmesį į padėties gerėjimą Austrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje.

Tačiau H.Kluge išreiškė susirūpinimą dėl „dramatiško viruso išplitimo“ Turkijoje per pastarąją savaitę ir pareiškė, kad nauja užsikrėtimų banga stebima Švedijoje.

Naujų registruojamų koronaviruso atvejų skaičius vis dar auga Izraelyje, Ukrainoje, Belgijoje ir Norvegijoje.

Europoje užregistruoti mažiausiai 750 276 užsikrėtimo ir 58 627 mirties atvejai, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių.

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen didžiojo ekologiško augimo plano kritikai galbūt tikisi, kad dėl žemyne plintančio koronaviruso jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės, tačiau Briuselis tvirtina, kad ši iniciatyva gali paskatinti ekonomikos atsigavimą pasibaigus pandemijai.

Kai kurios vyriausybės laiko bloko pastangas paspartinti Europos perėjimą prie švarios energijos ir masinio perdirbimo nereikšmingomis, infekcijos protrūkiui stumiant jų ekonomiką į nuosmukį.

U.von der Leyen komanda tvirtina, visuomet planavusi, kad Europos žaliasis susitarimas (European Green Deal) – pagrindinis jos penkerių metų kadencijos politikos ramstis – bus ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio augimo planas.

Tačiau ES valstybių lyderiams telkiant dėmesį į ginčus dėl obligacijų ir gelbėjimo priemonių, minima programa atsidūrė pavojuje.

„Jie turės derinti COVID-19 krizę ir numatomą ekonomikos nuosmukį su gerai žinoma, bet lėtesne klimato krize“, – sakė Sofia Lopez Piqueres iš Europos politikos centro.

„Bendras abiejų krizių valdymas apibrėš, kaip jos pateks į istorijos knygas“, – pareiškė ekspertė ir perspėjo, kad daugeliui 27 lyderių bus sunku „vienu metu dorotis su daugiau nei viena nepaprastąja padėtimi“.

Kai kurie ES vadovai nuo pat pradžių buvo nusistatę prieš Žaliajame susitarime išdėstytą strategiją, todėl pasinaudojo proga koronaviruso pandemijos akivaizdoje pareikalauti atidėti iniciatyvą į šalį.

„Europa turėtų pamiršti „Žaliąjį susitarimą“ ir sutelkti dėmesį į koronavirusą“, – praėjusį mėnesį pareiškė Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Be to, EK nesugebėjo paruoštu planu patraukti savo pusėn visų aplinkosaugininkų, nes dalis jų įtariai vertina bet kokias programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama naujam ekonomikos augimui kartu su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu.

Pavyzdžiui, švedų paauglė ekologijos aktyvistė Greta Thunberg buvo pakviesta į Europos Parlamentą išklausyti Briuselio pažadus iki 2050 metų pasiekti žemyne „anglies dioksido neutralumą“, bet atmetė kvietimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

Europos Sąjunga turi liautis „apsimetinėti, kad gali būti klimato lyderė“, pareiškė G.Thunberg.

Jai praėjusią savaitę antrino ir 33 Europos Parlamento nariai – daugiausia iš konservatyvių ir dešiniųjų frakcijų ar daug anglių vartojančių rytinių bloko valstybių.

Čekija įveikė blogiausią koronaviruso epidemijos etapą ir sugebėjo sustabdyti kontroliuojamą infekcijos COVID-19 plitimą, trečiadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras.

„Galime ruoštis laipsniškam kontroliuojamam sugrįžimui į normalų gyvenimą“, – sakė ministras Adamas Vojtechas žurnalistams.

„Blogiausia mums jau tikrai praeityje. Mums taip pat pavyko apsaugoti ligonines ir intensyvios terapijos skyrius, kurie vis dar turi rezervų“, – nurodė jis.

Čekijos pareigūnai antradienį pranešė apie 195 naujus koronaviruso atvejus šalyje, nors kovo 27-ąją jų buvo registruota 375.

Antradienį taip pat buvo atliktas rekordiškai didelis testų dėl koronaviruso skaičius – 7 434, tuo metu kovo 27 dieną buvo atlikta kiek daugiau nei 5 000 tyrimų.

„Naujausi duomenys rodo tendencijos lūžį“, – sakė Čekijos sveikatos informacijos ir statistikos instituto vadovas Ladislavas Dusekas.

„Tai yra aiškus signalas, kad... nekontroliuojamas infekcijos plitimas sustojo“, – pridūrė jis.

Antradienį L.Dusekas žurnalistams sakė, kad iš viso patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius sudaro 5,1 proc. visų atliktų testų ir nuolat mažėja, lyginant su kovo pabaiga, kai užsikrėtusiųjų buvo registruojama 6,7 proc. iš visų patikrintųjų. 

„Kasdien į ligoninę patenkančių naujų pacientų skaičius išlieka maždaug toks pats“, – nurodė L.Dusekas. Jis pridūrė, kad maždaug 13–15 proc. užsikrėtusių asmenų prireikė hospitalizavimo.

Siekdama sustabdyti viruso plitimą, kovo viduryje vyriausybė uždarė sienas, daugumą parduotuvių,  barus, kino teatrus ir teatrus.

Tuo metu buvo prognozuojama, kad kiekvienas čekas gali vidutiniškai užkrėsti po 2,64 žmogaus, bet dabar, įvestų priemonių dėka, ši proporcija sumažėjo maždaug iki 1, nurodė L.Dusekas.

Pareigūnai taip pat nurodė visiems išėjus iš namų dėvėti veido kaukes. Buvo draudžiama vaikščioti viešose vietose didesnėms nei dviejų žmonių grupėms.

Tačiau pirmadienį apsaugos priemonės buvo pradėtos švelninti. Atsidarė kai kurios parduotuvės, sportuojantiems leista nebedėvėti veido kaukių. 

Europos Sąjungos bendros skolinimosi priemonės, vadinamųjų koronaobligacijų, išleidimas nepadėtų smarkiausiai nuo COVID-19 pandemijos labiausiai nukentėjusioms šalims ir gali sukelti dar daugiau problemų, trečiadienį pareiškė Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra.

Pasak W.Hoekstros, jo šalis „buvo ir yra nusistačiusi prieš šią idėją... Manome, kad tai sukels ES daugiau problemų negu sprendinių.“

„Turėtume suteikti garantijas kitų šalių skoloms, ir tai nėra protinga“, – jis parašė savo „Twitter“ paskyroje po ilgai užsitęsusio euro zonos finansų ministrų pasitarimo, per kurį nepavyko susitarti, kaip būtų galima padėti smarkiai įsiskolinusioms Bendrijos narėms, pavyzdžiui, Italijai ir Ispanijai, atlaikyti didžiulę žalą ekonomikai, patirtą dėl koronaviruso epidemijos.

Antradienį prasidėjusi ministrų vaizdo konferencija baigėsi trečiadienį, Italijai ir Ispanijai prašant solidarumo fondo, į kurį mokėtų Europos partnerės, bendrai skolindamosi pinigus rinkose.

Šiam vadinamųjų koronaobligacijų pasiūlymui griežtai nepritaria Vokietija, Nyderlandai ir kitos turtingos šalys, kurios tai laiko įsiskolinusių pietinių valstybių bandymu nesąžiningai pasinaudoti šiaurinių šalių fiskaline disciplina.

Penki pagrindiniai Vokietijos ekonomikos institutai prognozuoja, kad 2020 metais šalies ekonomika susitrauks 4,2 procento.

Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti 9,8 procento.

Visgi kitais metais tikimasi ekonomikos atsigavimo ir 5,8 proc. augimo.

Prognozę pateikė Kylio pasaulio ekonomikos institutas (IfW), Vokietijos ekonominių tyrimų institutas Berlyne (DIW), Halės ekonomikos tyrimų institutas (IWH), Miuncheno ekonominių tyrimų institutas (IFO) ir Reino-Vestfalijos ekonomikos tyrimų institutas Esene (RWI).

Europoje užregistruotų koronaviruso atvejų skaičius trečiadienį viršijo 750 000, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių.

Tai yra daugiau nei pusė visame pasaulyje užfiksuotų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, nors oficialūs duomenys veikiausiai atspindi tik dalį tikrojo užsikrėtusiųjų skaičiaus.

Europa, kur užregistruoti mažiausiai 750 276 užsikrėtimo ir 58 627 mirties atvejai, lieka pandemijos labiausiai paveiktas žemynas.

Lig šiol visame pasaulyje šie skaičiai atitinkamai siekia 1 438 291 ir 82 726.

Labiausiai nukentėjusi šalys yra Italija, kur yra mažiausiai 135 586 infekuotieji ir 17 127 aukos.

Tuo metu Ispanijoje nustatyti 146 690 užsikrėtimo ir 14 555 mirties atvejai.

Irane jau mirė 4 003 koronavirusu užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė leidinys „The Daily Star“, cituodamas Irano sveikatos apsaugos ministerijos atstovą Kianoushą Jahanpourą.

Per praėjusią parą šalyje užregistruotas dar 121 mirties nuo COVID-19 infekcijos atvejis.

„Per praėjusią parą pas mus – 1 997 nauji užsikrėtimo atvejai... 3 956 žmonės yra kritinės būklės“, – paskelbė K.Jahanpouras.

Jis pridūrė, kad bendras COVID-19 atvejų skaičius Irane pasiekė 67 286.

Anksčiau šią savaitę Irano pareigūnai pranešė, kad registruojamų naujų koronaviruso skaičius šalyje nuolat mažėja.

Antradienį Irano parlamentas atnaujino posėdžius, kuriuos buvo nutraukęs kovo pabaigoje, siekiant sulėtinti COVID-19 infekcijos plitimą.

Parlamento posėdyje dalyvavo daugiau nei du trečdaliai šalies parlamentarų. Parlamentaro pirmininko Ali Larijani, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija, posėdyje nebuvo.

COVID-19  infekcija taip pat patvirtinta dar maždaug 30 parlamento narių.

Atlanto vandenyne dislokuotas Prancūzijos lėktuvnešis sugrįš į savo bazę anksčiau nei planuota, nes daliai įgulos narių buvo įtarta naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, trečiadienį informavo šalies Gynybos ministerija.

Jos pranešime nurodoma, jog maždaug 40 „Charles de Gaulle“ tarnaujančių jūreivių stebimi medikų ir kad asmenys, kuriems pasireiškė simptomų, buvo izoliuoti. Nė vienam kariškiui nepasireiškė jokių rimtų simptomų.

„Šiuo metu planuojama į lėktuvnešį nusiųsti patikros komanda su tyrimams skirtomis priemonėmis, siekiant išnagrinėti nustatytus atvejus ir užkirsti kelią viruso plitimui laive“, – pažymėjo ministerija.

Apie 2 000 jūreivių galintis gabenti „Charles de Gaulle“ buvo dislokuotas Atlanto vandenyne vykdant NATO pratybas. Anksčiau jis dalyvavo operacijoje „Chammal“ prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ pozicijas Irake ir Sirijoje. Vėliau laivas planavo sugrįžti į Viduržemio jūrą.

„Buvo nuspręsta paankstinti jo grįžimą į Tuloną, iš pradžių planuotą balandžio 23 dieną“, – rašoma pranešime.

Tuo metu Jungtinėse Valstijose laikinasis karinio jūrų laivyno sekretorius Thomas Modly antradienį atsistatydino dėl prasto atsako į koronaviruso protrūkį lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“, sakė gynybos sekretorius Markas Esperis.

Th.Modly atleido laivo kapitoną Brettą Crozier šiam parašius žiniasklaidai nutekintą laišką, kuriame pasiskundė dėl nevaldomo viruso plitimo tarp 4 800 „Theodore Roosevelt“ įgulos narių, teigdamas, jog Pentagonas nekreipė pakankamai dėmesio šiai problemai.

Šis amerikiečių lėktuvnešis prieš 11 dienų prisišvartavo Guame, kad įgulai, kurios gretose yra gerokai daugiau nei 100 infekuotųjų, galėtų būti atlikti tyrimai, o patį laivą būtų galima dezinfekuoti.

Koronavirusas SARS-CoV-2 diagnozuotas 15-ai į Astravo atominės elektrinės (AE) statybos aikštelę atvykusių Rusijos piliečių, skelbia laikraštis „Grodnenskaja Pravda“, remdamasi Gardino srities administracijos atstovais.

„15-os Rusijos piliečių, atvykusių į AE statybos aikštelę Astrave, užsikrėtimas koronavirusu patvirtintas laboratoriškai. Jie visi paguldyti į ligoninę, izoliuoti“, – praneša leidinys.

Skelbiama, jog nė vienam jų COVID-19 ligos klinikiniai simptomai nėra pasireiškę.

„Atliekamas epidemiologinis tyrimas, nustatomi pirmojo lygio kontaktai“, – sakė Gardino srities vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos atstovas.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Baltarusijoje COVID-19 diagnozuota 1 066 žmonėms, užfiksuota 13 mirčių nuo šios ūminės kvėpavimo takų ligos.

Naujų žinių iš oficialiojo Minsko apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimo, įskaitant ir dėl branduolinio kuro atgabenimo į jėgainę, planus nėra jau daugiau negu mėnesį.

Vasario pabaigoje Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) skelbė, jog pradėtas Astravo AE parengimo branduolinio kuro atgabenimui patikrinimas, kuris truks apie mėnesį.

Pirmosios branduolinės jėgainės Baltarusijoje įjungimas jau ne kartą buvo atidėliojamas. Pagal pradinius Astravo AE projekto planus, pirmasis iš dviejų reaktorių turėjo pradėti veikti 2018-ųjų lapkritį, bet tai buvo nukelta į praėjusių metų vidurį, po to – į rudenį, vėliau – į šių metų sausį ir netrukus terminas buvo išplėstas iki antrojo šių metų ketvirčio pradžios. Pakoreguotų planų nuolatinio pristatinėjimo praktikos šiemet atsisakyta.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Jėgainės statyba finansuojama Rusijos valstybine paskola.

Ispanija trečiadienį užfiksavo antrą iš eilės koranovirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusių pacientų mirčių per vieną parą padidėjimą, ligai nusinešus dar 757 žmonių gyvybes ir bendram aukų skaičiui išaugus iki 14 555, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal koronaviruso epidemijos aukų skaičių Ispanija yra antroji labiausiai paveikta šalis po Italijos.

Ministerija pridūrė, kad šalyje nustatytų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo nuo 140 510 iki 146 690.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ragindamas patvirtinti jo 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) skubios paskolos prašymą, kad šalis galėtų kovoti su COVID-19 protrūkiu.

„Raginu visas tarptautines organizacijas vykdyti savo pareigas“, – per vyriausybės posėdį sakė H.Rouhani.

„Mes esame TVF narė. Jei duodant paskolas bus kokio nors diskriminavimo tarp Irano ir kitų, nei mes, nei pasaulinė nuomonė to netoleruos“, – sakė prezidentas, kurio komentarus transliavo televizija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani

Iranas kovo 12 dieną paskelbė paprašęs paskolos iš TVF kovai su savo COVID-19 protrūkiu, kuris yra tarp didžiausių pasaulyje.

Iranas TVF pagalbos nėra gavęs nuo 1960–1962 metų „rezervinio kredito“, rodo TVF skaičiai.

Kaip sakoma TVF interneto svetainėje, greito finansavimo priemonė (RFI) „yra prieinama visoms šalims narėms, susidūrusioms su skubiu mokėjimų balanso poreikiu“.

Iranas sako patvirtinęs daugiau kaip 62,5 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir daugiau kaip 3,8 tūkst. mirties atvejų. Tačiau užsienyje spėjama, kad tikrieji skaičiai Irane gali būti didesni.

„Jei jie nevykdys savo pareigų šioje sunkioje situacijoje, pasaulis juos kitaip vertins“, – sakė H.Rouhani.

Tuo metu dienraštis „The Wall Street Journal“ antradienį pranešė, kad JAV planuoja blokuoti Irano paprašyto TVF skubaus kredito išdavimą.

Leidinys citavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnus, sakiusius, kad Irano vyriausybė disponuoja sąskaitomis su milijardu dolerių. Pasak jų, jei Teheranas gaus TVF finansavimą, jis galėtų šias arba kitas lėšas nukreipti į ekonomiką, nukentėjusią nuo JAV sankcijų, arba perduoti jas kovotojams Artimuosiuose Rytuose, o ne skirti koronaviruso plitimui stabdyti.

Vokietijoje koronaviruso infekcija COVID-19 diagnozuota iš viso 103 228 žmonėms, trečiadienį pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas.  

Per praėjusią parą nustatyti 4 003 nauji užsikrėtimo atvejai.  

Nuo COVID-19 šalyje jau mirė 1 861 žmogus.  

Antradienį instituto vadovas Lotharas Wieleris pareiškė, kad mokslininkai šalyje fiksuoja tam tikrą sergamumo kreivės plokštėjimą, tačiau kalbėti apie tendenciją dar anksti.     

Baltarusijoje koronaviruso infekcija COVID-19 diagnozuota iš viso 1 066 asmenims, rodo oficialūs duomenys, skelbiami interneto svetainėje, skirtoje informuoti visuomenę koronaviruso klausimais.  

Trečiadienio ryto duomenimis, šalyje dėl koronaviruso hospitalizuoti iš viso 976 žmonės (ankstesnę parą jų buvo 794). Nuo COVID-19 pasveiko 77 asmenys (ankstesnę parą pasveikusiųjų buvo 54).   

Mirties atvejų skaičius nepasikeitė – 13.  

Estijoje per praėjusią parą nustatyti 37 nauji koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, o nuo šios ligos šalyje jau mirė 24 žmonės.  

Per praėjusią parą Estijoje atlikti 1 277 testai dėl koronaviruso, 3 proc. iš jų (37) buvo teigiami, informavo Sveikatos apsaugos departamentas.   

Trečiadienio ryto duomenimis, šalyje dėl COVID-19 hospitalizuoti 139 asmenys, iš kurių 11-ai reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.  

Iš ligoninių paleisti 72 žmonės. 

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 92 metų moteris, gydyta Talino centrinėje ligoninėje, ir 73 metų vyras bei 53 metų moteris, gydyta Kuresarės ligoninėje.

Sveikatos apsaugos departamento koronaviruso krizės operatyvinio štabo vyriausiasis medicinos pareigūnas Arkadijus Popovas žurnalistams sakė, kad Kuresarėje mirusi moteris dirbo šios ligoninės slaugytoja ir kad ji yra pirmoji Estijoje COVID-19 auka tapusi medicinos darbuotoja.

Estijoje iki šiol atlikti 24 813 koronaviruso testų, 1 185 (5 proc.) buvo teigiami. Tarp asmenų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija, 26 proc. sudaro vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. 

Latvijoje per pastarąsias 24 valandas testais patvirtinus 29 naujus COVID-19 atvejus, bendras jų skaičius padidėjo iki 577, trečiadienį paskelbė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Pastarąją parą testai buvo atlikti iš viso 1 461 žmogui. Bendras šalyje atliktų testų skaičius yra 24 036.

Iš 39 ligoninėse šiuo metu gydomų COVID-19 pacientų 36-iems pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai. Trijų pacientų būklė sunki; tai reiškia, kad šiems pacientams išsivystė plaučių uždegimas, jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas Rygoje

Ligų profilaktikos ir kontrolės centro Infekcinių ligų rizikos analizės ir prevencijos departamento direktorius Jurijus Perevoščikovas pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad nors griežtas stebėjimas turi tęstis, kai kurias karantino priemones jau galima švelninti.

Tuo pačiu epidemiologas pabrėžė, kad kai kurių priemonių švelninimas nereikš ekstremalios padėties pabaigos. Paklaustas apie galimą ekstremalios padėties pratęsimą, J.Perevoščikovas sakė, kad „ji turėtų tęstis [dar] mažiausiai tris savaites“.

Latvija turėjo laiko parengti sveikatos apsaugos sistemą COVID-19 krizei, sakė J. Perevoščikovas. Jis paaiškino, kad dabar taikomos atitinkamos saugumo priemonės viruso plitimui sveikatos apsaugos įstaigose kontroliuoti.

Pavyzdžiui, ligoninės dabar turi daugiau asmeninių apsaugos priemonių, sakė jis.

Rusijoje per parą mirus dar penkiems pacientams, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, bendras protrūkio aukų skaičius šalyje padidėjo iki 63, trečiadienį informavo operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

Pranešime sakoma, kad nuo antradienio šalyje užregistruoti 1 175 nauji COVID-19 atvejai, o bendras jų skaičius išaugo iki 8 672.

Daugiausiai – 660 – naujų užsikrėtimo atvejų nustatyta Maskvoje.

Nuo protrūkio pradžios pasveiko 580 COVID-19 pacientų, iš jų 86 – per pastarąją parą, nurodė operatyvinis štabas.

Ukrainoje per pastarąją parą užfiksuoti 206 nauji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, o bendras patvirtintų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius išaugo beveik iki 1,7 tūkst., pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Remdamasi duomenimis, surinktais iki 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, ministerija nurodė, kad šalyje per parą mirė dar septyni žmonės, kuriems buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras aukų skaičius išaugo iki 52.

Tarp mirusių pacientų yra 29 moterys ir 23 vyrai.

„Tarp mirusiųjų vyresni kaip 50  metų žmonės sudaro 84,6 proc.“, – sakoma ministerijos „Facebook“ pranešime.

Ukrainoje COVID-19 iki šiol patvirtinta 124 vaikams, o vyresni kaip 30 metų pacientai sudaro 81 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Per antradienį šalies laboratorijos ištyrė 1 945 žmonių mėginius, pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerija.

Beveik 60 proc. iš 217 žmonių, esančių Australijos kruiziniame laive prie Urugvajaus krantų, testais nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, antradienį pranešė kruizų bendrovė.

Laive „Greg Mortimer“ yra nemažai australų, europiečių ir amerikiečių.

„Šiuo metu laive niekas nekarščiuoja, visi atvejai besimptomiai“, – nurodė laivo operatorė „Aurora Expeditions“, ieškanti būdų išlaipinti įgulą bei keleivius ir organizuoti jiems skrydžius į gimtąsias šalis.

„Greg Mortimer“ kovo 15-ąją išplaukė iš Argentinos Ušuajos uostamiesčio į Antarktidą ir Pietų Džordžiją. Ši kelionė buvo pavadinta „Shackletono pėdomis“ – pagal keliautoją ir tyrinėtoją Ernestą Shackletoną, rengusį britų ekspedicijas į Antarktidą ir 1922 metais ten mirusį.  

Atlikus testus visiems 217 laive esančių žmonių, nustatyta, kad 128 iš jų yra užsikrėtę koronavirusu, sukeliančiu infekciją COVID-19. Dar 89 testų rezultatai buvo neigiami, nurodė „Aurora Expeditions“.

Kiti šeši žmonės, kurie buvo evakuoti iš laivo, yra stabilios būklės. Jie gydomi Montevidėjuje.

Laive esantys žmonės elgiasi ramiai, tačiau nekantrauja vykti namo, sakė Marcelo Girardas – medikas iš Urugvajaus ligoninės, kur gydomi du iš „Greg Mortimer“ evakuoti žmonės.   

Laive esantys australai ir, galbūt, Naujosios Zelandijos piliečiai ketvirtadienį ar penktadienį tikriausiai bus išskraidinti orlaiviu „Airbus A340“. Užsikrėtusieji ir sveiki asmenys skris atskirose lėktuvo salono sekcijose, nurodė „Aurora Expeditions“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kruizinis laivas „Greg Mortimer“

Skrydis vienam keleiviui atsieis apie 9 300 JAV dolerių (8 544 eurus). Laivo operatorė paprašė Australijos vyriausybės padėti padengti išlaidas.    

Numatyta, kad parskridę į Australiją keleiviai turės 14 dienų praleisti karantine Melburne. 

Amerikiečiai ir europiečiai, kurių tyrimų rezultatai buvo neigiami, tikriausiai galės išvykti vėliau šią savaitę, kai jiems bus atlikti pakartotiniai testai ir bus gautas leidimas iš Urugvajaus vyriausybės, nurodė „Aurora Expeditions“. Keleiviai, kuriems testais nustatyta koronavirusinė infekcija, namo galės skristi tik tuomet, kai tyrimų rezultatai bus neigiami.     

Tuo tarpu Brazilijos pareigūnai pranešė, kad kitame kruiziniame laive, išmetusiame inkarą prie Brazilijos San Paulo valstijos krantų, karantinas buvo pratęstas bent iki balandžio 19 dienos, nes gydytojai jame nustatė naujų įtariamų COVID-19 atvejų.  

Šiuo metu laive „Costa Fascinosa“, priklausančiame bendrovei „Costa Cruises“, yra 40 įtariamų šios ligos atvejų. Laive yra šimtai žmonių.

Jungtinėse Valstijose beveik 2 tūkst. žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirė per pastarąją parą, rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys, paskelbti iki antradienio 20 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Rekordiškai didelis vienos paros aukų skaičius (1 939) padidino bendrą koronaviruso epidemijos Jungtinėse Valstijose skaičių iki 12 722. Dabar jis artėja prie šiuo atžvilgiu labiausiai nukentėjusių šalių – Italijos, kur užregistruoti 17 127 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejai, ir Ispanijos, praradusios 13 798 žmonių gyvybių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gynė savo atsaką į krizę ir antradienį apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) reagavus per lėtai.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Jis kėlė klausimą, kodėl PSO pateikė „itin ydingą rekomendaciją“, akivaizdžiai turėdamas galvoje šios Jungtinių Tautų agentūros siūlymą nestabdyti tarptautinio susisiekimo, kai Kinijoje prasidėjo pirmasis naujojo koronaviruso pliūpsnis.

„Jie įvertino klaidingai. Jie iš tikrųjų praleido skambutį. Jie būtų galėję paskelbti [rekomendaciją suvaržyti keliones] mėnesiais anksčiau“, – kalbėjo prezidentas.

Vis dėlto pats D.Trumpas buvo daugelio kritikuojamas, kad iš pradžių menkino viruso keliamą grėsmę. Jis anksčiau kalbėjo, kad koronavirusas yra nedaug pavojingesnis už įprastą gripą ir sakė, kad ligos protrūkis Jungtinėse Valstijose valdomas, nors vėliau pripažino, kad šalyje susidarė ekstremali padėtis.

JAV folkmuzikos legenda Johnas Prine'as, daugelio laikomas vienu įtakingiausių savo kartos dainų kūrėjų, antradienį mirė nuo COVID-19 komplikacijų, jo šeimos vardu paskelbė atstovas. P. Prine'ui buvo 73-eji.

Balandžio 3 dieną J. Prine'o žmona Fiona socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad daugelio mylima kantri ir folkmuzikos žvaigždė jau aštunta diena dėl abiejų plaučių uždegimo gydomas intensyviosios slaugos palatoje su prijungtu kvėpavimo aparatu.

„Amerikos dainų rašymo Marku Twainu" vadintas J. Prine'as per penkis dešimtmečius muzikos versle susikūrė žodžio meistro, siurrealistišku sąmoju pagražintų melancholiškų istorijų kūrėjo, vardą.

Bobas Dylanas J.Prine'ą yra nurodęs tarp savo mėgstamiausių dainų kūrėjų, o „Lake Marie“ pavadinęs mėgstamiausia daina iš didžiulio kolegos repertuaro.

„Prine'o medžiaga yra grynasis [Marcelio] Prousto egzistencializmas, – 2009-aisiais sakė B.Dylanas. – Vidurio Vakarų minties klajonės n-tuoju laipsniu. Ir jis rašo nuostabias dainas.“

1946 metų spalio 10 dieną Meivude Ilinojuje gimęs J. Prine'as laisvalaikiu pradėjo rašyti dainas ir brązginti savo gitarą, o 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pateko į Čikagos folkmuzikos gaivintojų sceną – jį „atrado“ kantri muzikos žvaigždė Krisas Kristoffersonas.

Jo pirmąjį, 1971 metais išleistą albumą „John Prine“ išliaupsino kritikai. Šis unikalių socialinių komentarų ir protesto dainų rinkinys dešimtmečiams pavertė J.Prine'ą vienu svarbiausių Amerikos stiliaus atstovų.

Hitu tapusi jo protesto prieš Vietnamo karą daina „Your Flag Decal Won't Get You Into Heaven Anymore“ antros populiarumo bangos sulaukė šio tūkstantmečio pradžioje, JAV pradėjus karus Afganistane ir Irake. Daina pelnydavo J.Prine'ui ir ovacijų atsistojus, ir piktų laiškų.

„Jei kas nors traukia šalį atgal, turėtų tikėtis bent jau kritikos“, – 2005 metais sakė jis Floridos savaitraščiui „The St. Petersburg Times“.

Tailando sveikatos apsaugos ministerija paragino jaunus šalies piliečius nevykti pas tėvus ir senyvo amžiaus šeimos narius per tradicinę budistų Naujųjų metų šventę Songkraną, kad apsaugotų juos nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu.    

„Norime įsitikinti, kad per Songkraną senjorai bus saugūs ir neužsikrės koronavirusu. Dėl to jauni žmonės, sudarantys didžiausią šio viruso nešiotojų grupę šalyje, turi dalyvauti kampanijoje „Išgelbėkite tėvus“, kad apsaugotų juos nuo mirtinos ligos“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Sveikatos apsaugos ministerijos generalinė sekretorė Panpimol Vipulakorn. 

Per šią kampaniją jauni žmonės raginami susilaikyti nuo fizinio kontakto su vyresnio amžiaus šeimos nariais, kuriems koronaviruso infekcija COVID-19 kelia didžiausią grėsmę.   

Ministerijos atstovė paragino jaunus tailandiečius užuot aplankius tėvus, pasveikinti vieniems kitus internetu.  

Tailando COVID-19 krizės valdymo centro duomenimis, Bankoke maždaug 35 proc. COVID-19 ligonių, vyresnių nei 60 metų, užsikrėtė koronavirusu nuo savo šeimos narių, 22 proc. – nuo kolegų, 21 proc. – nuo draugų. 

Maždaug 16 proc. šios amžiaus grupės pacientų virusu užsikrėtė reguliariai lankomose vietose (kavinėse, parduotuvėse ir pan.). Likusiųjų užsikrėtimo šaltiniai nenustatyti

Socialinio tinklo „Twitter“ vienas iš įkūrėjų Jackas Dorsey antradienį pranešė skirsiantis 1 mlrd. JAV dolerių (919 mln. eurų) iš savo asmeninio turto kovos su naujojo koronaviruso pandemija priemonėms per savo filantropijos fondą.

J.Dorsey paskelbė keletą tviterio žinučių, kad perduos savo valdomą elektroninių mokėjimų grupės „Square“ kapitalo dalį ribotos atsakomybės bendrovei „Start Small“. Šio turto vertė sudaro apie 28 proc. jo viso kapitalo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jackas Dorsey

„Kodėl dabar? Poreikiai tampa vis labiau spaudžiantys, ir noriu pamatyti poveikį per savo gyvenimą“, – savo apsisprendimą aiškino J.Dorsey. – Tikiuosi, kad tai įkvėps kitus padaryti kažką panašaus. Gyvenimas per trumpas, todėl visi darykime, ką galime, jau šiandien, kad padėtume žmonėms jau dabar.“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pagrasino įšaldyti jo šalies skiriamą finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), apkaltinęs ją šališkumu Kinijos atžvilgiu per naujojo koronaviruso pandemiją.

D.Trumpas sakė žurnalistams „ketinąs įjungti labai stiprų stabdį“ PSO finansavimui. JAV indėlis sudaro didžiausią dalį šios Jungtinių Tautų agentūros biudžete.

„Ketiname sustabdyti pinigus, leidžiamus PSO“, – pabrėžė D.Trumpas, stumiantis izoliacionistinę programą su šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“ ir anksčiau ne kartą kritikavęs Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas.

Prezidentas nepateikė detalių, kokia suma bus įšaldyta, o praėjus kelioms minutėms per tą pačią spaudos konferenciją pareiškė: „Nesakau, kad tai padarysiu.“

„Svarstysime užbaigti finansavimą“, – pridūrė jis.

Pasak D.Trumpo, PSO „atrodo labai šališka Kinijos naudai. Tai nėra teisinga.“

Šis pareiškimas lydėjo ankstesnę jo „Twitter“ žinutę, kai D.Trumpas apkaltino PSO esant „labai kinocentriška“.

JAV lyderis kėlė klausimą, kodėl PSO pateikė „itin ydingą rekomendaciją“, veikiausiai turėdamas galvoje JT agentūros patarimą nevaržyti tarptautinio susisiekimo, kai Kinijoje pradėjo plisti koronavirusinė infekcija COVID-19.

„Laimei, anksti atmečiau jų patarimą palikti sienas atviras Kinijai“, – rašė D.Trumpas, turėdamas omenyje savo sprendimą uždrausti atvykti iš šios šalies.

Kinija yra kritikuojama Vašingtono, ypač respublikonų, dėl savo atsako į pandemiją. D.Trumpas taip pat yra išsakęs abejonių dėl Kinijos teikiamos statistikos apie užsikrėtusius koronavirusu ir mirusius žmones.

Vis dėlto pats D.Trumpas buvo daugelio kritikuojamas, kad iš pradžių menkino viruso keliamą grėsmę. Jis anksčiau kalbėjo, kad koronavirusas yra nedaug pavojingesnis už įprastą gripą ir sakė, kad ligos protrūkis Jungtinėse Valstijose valdomas, nors vėliau pripažino, kad šalyje susidarė ekstremali padėtis.

Niujorko mieste koronaviruso epidemijos aukų skaičius viršijo 4000 ir tapo didesnis nei žuvusiųjų per teroristų atakas prieš Pasaulio prekybos centro dangoraižius 2001 metų rugsėjo 11-ąją skaičių.

Per Rugsėjo 11-osios atakas teroristų pagrobtiems keleiviniams laineriams įsirėžus į bokštus dvynius ir Pentagono pastatą Vašingtone, taip pat vienam lėktuvui nukritus Pensilvanijoje žuvo iš viso 2977 žmonės, iš jų 2753 – Niujorke. Tai buvo pražūtingiausia ataka Jungtinių Valstijų teritorijoje.

Dabar su koronavirusine infekcija COVID-19 siejamų mirčių skaičius Niujorke yra daugiau kaip tūkstančiu didesnis.

Niujorko valstijoje užregistruota 731 nauja su koronavirusu susijusi mirtis – iki šiol didžiausias vienos paros aukų skaičius šiame regione, nurodė gubernatorius Andrew Cuomo. Bendras epidemijos aukų skaičius beveik pasiekė 5500.

„Šiandien – vėl daug skausmo daugeliui niujorkiečių“, – pažymėjo gubernatorius.

Tačiau A.Cuomo įžvelgė ir vilties teikiančių ženklų – pasak jo, šiek tiek sumažėjo hospitalizuojamų pacientų ir žmonių, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Gubernatorius sakė, kad tai rodo, jog priemonės socialiniam atstumui palaikyti yra veiksmingos.

Nerimą keliantis vienos dienos aukų padidėjimas galimai yra „vėluojantis indikatorius“, atspindintis iki šios savaitės pradžios hospitalizuotų žmonių skaičių, pridūrė jis. A.Cuomo sakė, kad kelias pastarąsias dienas mirštamumo kreivė atrodė plokštėjanti.

„Matote šį plokštėjimą – ir jis [pasireiškia] dėl to, ką mes darome. Jeigu nedarytume, ką darome, kreivė būtų visiškai kitokia, – kalbėjo gubernatorius. – Taigi, socialinis atstumas veikia.“

Visose Jungtinėse Valstijose su COVID-19 siejamų mirčių skaičius artėja prie 13 tūkst., o patvirtintų infekcijos atvejų – prie 400 000.