„Niekas negalėtų paneigti, kad žmogus, užsikrėtęs COVID-19, galėtų bet kurią dieną atvykti į Lietuvą. Todėl mes ruošiamės tam atvejui, kas būtų, jeigu būtų“, – 15min studijoje antradienį kalbėjo R.Lingienė.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad nuo pirmadienio oro uostuose yra sustiprinta grįžtančių patikra – pradėti naudoti termovizoriai. Anot V.Kasiulevičiaus, šis sprendimas yra sveikintinas.
„Priemonės yra pasiteisinančios ir pakankamos. Geriau yra daug tikrinti ir gauti atsakymus, kad yra sveikas, negu netikrinti ir paskui staiga turėti atvejų gydymo įstaigose, išplitimą įvairiuose miesteliuose“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, nepanaudotų priemonių arsenalas vis dar yra gana gausus – kelių kontrolė pasienio postuose, priverstinis karantinas.
Kalbėdamas apie pastarąjį, V.Kasiulevičius pažymėjo, kad visuomenei reikėtų pateikti stiprių argumentų, kodėl priverstinė izoliacija yra reikalinga. R.Lingienė sakė, kad būtinasis karantinas paliestų tūkstančius grįžtančių žmonių, todėl būtų sunkiai įgyvendinama.
Tuo metu kelių kontrolės klausimas, teigė V.Kasiulevičius, jau galėtų būti pradėtas diskutuoti išsamiau.
„Keliu klausimą valstybės vadovams svarstyti apie laikiną sienų kontrolės įvedimą, nes jis galėtų būti galbūt skirtas žmonėms, atvažiuojantiems iš šiaurinių Italijos regionų. Dalis jų atskrenda ir į Rygos oro uostą ir tada keliauja automobiliu į Lietuvą. Kiti iš pačios Italijos atvažiuoja. Srautas nemažas. Patikrinti temperatūrą yra protinga“, – teigė jis.
Anot R.Lingienės, neseniai iš Italijos parvykę asmenys nėra pavojingi.
„Tų, kurie atvyko, nereikia bijoti – pirmomis inkubacinio periodo dienomis, jeigu užsikrėtęs žmogus, jis jokiu būdu negali užkrėsti kitų. Pačios pavojingiausios yra paskutinės inkubacinio periodo dienos“, – sakė NVSC atstovė.
Noriu kalbėti apie rimtą paramą gydymo įstaigoms iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai turi būti padaryta
Viruso turėtų saugotis vyresni ir turintys lėtinių ligų
Pasak profesoriaus, kai koronavirusas atvyks į Lietuvą, didesnis nerimas galėtų kilti dėl vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sveikatos, mat jie yra pažeidžiamiausi.
„Daugelis mirčių yra fiksuojama virš 60 metų amžiaus, sergantiems cukriniu diabetu, lėtine galvos smegenų išemine liga, širdies kraujagyslių ligomis ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Tai reikia atkreipti dėmesį, kad tokių pacientų yra tikrai nemažai. Ir tai kelia nerimą.
Mirtingumas yra daugiau nei 20 kartų didesnis negu sezoninio gripo. Reikia į tai žiūrėti gana rimtai. Jeigu lygintume su 2009 metų pandeminiu gripu, tas mirtingumas yra nuo 5 iki 10 kartų didesnis. Čia yra iššūkis ir šį sezoną jis bus didelis – anksti atpažinti pacientus ir teikti tinkamą gydymą“, – kalbėjo medikas.
Visos naujienos apie koronavirusą specialiame 15min polapyje
Gydymo įstaigoms trūksta susikalbėjimo
Pasak V.Kasiulevičiaus, sėkminga kova su koronavirusu priklauso nuo sveikatos sistemos tvarumo. Kokia ji yra Lietuvoje, profesorius vertinti nesiryžo, tik pažymėjo, kad gydytojų saviveiklą turėtų keisti aiškios ministerijos rekomendacijos. O jų – trūksta.
Be rekomendacijų, medikas pažymėjo, gydymo įstaigoms reikia ir pagalbos aprūpinant sveikatos darbuotojus būtiniausiomis apsaugos priemonėms.
„Noriu kalbėti apie rimtą paramą gydymo įstaigoms iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Tai turi būti padaryta. Sužiūrėti ir jau dabar skirti įstaigoms resursus – respiratorius, apsauginius drabužius ir kalba yra ne tik apie 5 įstaigas, kurios yra pasiruošusios, bet ir apie pirminę apžiūrą. Dabar, kiek žinau, rinkoje nebėra kaukių ir respiratorių, problema juos surasti, todėl galbūt SAM galėtų padėti.
Nes darbuotojų apsauga yra pirminis uždavinys. Tą pabrėžė Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai ir kiti. Jų aprūpinimas yra labai svarbus, nes kitaip jie susirgs ir negalės teikti pagalbos. Bet kitas dalykas – susirgę nežinodami teikia pagalbą kitiems ir dar užkrečia daugybę žmonių. Kinijoje yra nustatyta, kad 14 proc. užsikrėtė būtent gydymo įstaigose“, – sakė V.Kasiulevičius.
Sveikatos sistemos spragų įžvelgia ir R.Lingienė. Jos teigimu, šeimos gydytojai turėtų atsakingiau vertinti besikreipusius. Ir į infekcines ligonines juos siųsti tik tuomet, kai šie atitinka tris pagrindinius kriterijus: karščiavimas, gripo simptomai, per 14 dienų buvo lankytasi Kinijoje ar šiaurinėje Italijos dalyje.
„Pasirodo, net be temperatūros atvyksta žmonės ir šeimos gydytojai kviečia greitąją medicinos pagalbą ir transportuoja į Santaros ar kitas klinikas, kas be galo apsunkina tose ligoninėse dirbančių specialistų darbą. Gal jie nesuteikia paslaugų tokių, kokias turėtų suteikti daug sunkesniems ligoniams. Su šiais atvejais turėtų susitvarkyti šeimos gydytojai“, – sakė ji.