Koronavirusas Lietuvoje: mirė 32 žmonės, patvirtinti dar 37 atvejai, iš viso nustatyti 1128 užsikrėtusieji

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas savo paskyroje feisbuke ketvirtadienio vakarą pranešė, kad pasveiko jau septyni koronavirusine infekcija sirgę ukmergiškiai, iš jų trys medikai. Be to, ketvirtadienį Ukmergėje nenustatyta nė vieno naujo susirgimo COVID-19 infekcija atvejo. Ukmergės rajone iš viso registruoti 86 atvejai ir 7 mirtys.

Ukmergės mobiliajame patikros punkte iš viso ištirti 639 asmenys, vien per ketvirtadienį – 41. Iš laboratorijos laukiama 82 atsakymų dėl paimtų ėminių.
 

Dvidešimt trijų Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus darbuotojų ir keturių šio skyriaus pacientų antrojo testo dėl koronavirusinės infekcijos rezultatai taip pat neigiami. Tai reiškia, kad infekcijos plitimo įstaigoje išvengta, o penktadienį Urologijos skyrius galės dirbti pilnu pajėgumu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Respublikinė Panevėžio ligoninė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas 32-asis mirties nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Žmogus mirė ketvirtadienį Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga reiškia užuojautą šeimai, artimiesiems.

Medikams, kovojantiems su koronavirusu, iš viso jau pristatyta 12,7 mln. vienetų iš Kinijos užsakytų asmens apsaugos priemonių, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). 

„Taip pat asmens apsaugos priemonių pristatyta Nemenčinėje ir Lazdijuose atidaromiems mobiliems punktams. Jiems skirta po 20 tūkst. porų vienkartinių pirštinių, po 20 tūkst. medicininių kaukių, po 5 tūkst. medicininių kepurių ir po 1,1 tūkst. apsauginių kombinezonų, taip pat Nemenčinė gavo 1150, o Lazdijai – 1100 vienetų apsauginių akinių“, – teigiama pranešime.

Daugiausia išdalyta vienkartinių pirštinių – 7,64 mln. porų bei medicininių kaukių – 3,65 mln. vienetų.

Kaip informuoja SAM, kiekvieną savaitę ministerija gauna patikslintus gydymo įstaigų ir savivaldybių poreikius asmens apsaugos priemonėms ir, skirstydama gautas siuntas, atsižvelgia į jų nurodytą asmens apsaugos priemonių trūkumą, taip pat į pagrindinius sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimo prioritetus.

„Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai“, – rašoma pranešime.

„Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką – pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus. Vadovaujantis šiais lygiais, taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį“, – teigia SAM.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas 31-asis mirties nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Žmogus mirė ketvirtadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, priklausė rizikos grupei. 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga reiškia užuojautą šeimai, artimiesiems.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 1809 gyventojai gaus emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo karantino laikotarpiu, koronaviruso grėsmės akivaizdoje svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata.

„Karantinas nemenkai pakeitė daugelio žmonių gyvenimo rutiną. Tai sukelia ne tik nepatogumų, tačiau gali kilti ir baimė dėl ateities, nerimo jausmas dėl darbų, dėl bendros situacijos Lietuvos ir pasaulio kovoje su koronavirusu, iššūkių santykiuose su artimaisiais, šeimos nariais. Tad labai svarbu kalbėtis apie tai, kaip jaučiamės, ir prireikus kreiptis pagalbos“, – sako A.Veryga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Paskambinę telefonu 1809 gyventojai galės pasirinkti, su kurios emocinės pagalbos linijos – „Vilties linijos“ suagusiems, „Pagalbos moterims linijos“, „Jaunimo linijos“, „Vaikų linijos“ ar „Sidabrinės linijos“ senjorams – savanoriais norėtų pasikonsultuoti bei bus sujungti su jais.

„Girdime nuostabių atsiliepimų iš gyventojų, kurie išdrįso kreiptis pagalbos, todėl rekomenduojame skambinti ir pasidalinti savo mintimis ar nerimu. Pasidalijus išgyvenimais su savanoriais ar profesionalais tampa kur kas lengviau tverti karantino suvaržymus, darbą ar mokymąsi namuose, kyla naujų minčių, kaip įveikti iššūkius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos vykdantysis direktorius Tomas Baranovas teigia, kad emocinės paramos tarnybos džiaugiasi, galėdamos prisidėti prie iniciatyvos ir padėti žmonėms įveikti kylančius iššūkius.

„Jau kelis dešimtmečius emocinės pagalbos linijos teikia emocinę paramą telefonu, o pastaraisiais metais – ir internetu. Visus mūsų kontaktus rasite tinklapyje www.klausau.lt. Džiaugiamės taip pat galėdami prisidėti prie šios Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos, skirtos padidinti emocinės paramos prieinamumą karantino metu“, – sako T.Baranovas.

Svarbu tai, kad prie „Vilties linijos“ savanorių prisijungia ir būrys profesionalių psichikos sveikatos centrų medicinos psichologų. 

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių Vilkaviškio psichikos sveikatos centro medicinos psichologės Editos Žilienės ir Ukmergės psichikos sveikatos centro medicinos psichologės Vilijos Banevičienės, paskelbus karantiną, daugeliui mūsų neatpažįstamai pasikeitė kasdienybė, pažerdama aibes naujų iššūkių. Tad nenuostabu, kad daugelis šiomis laukimo, kada viskas baigsis, dienomis išgyvename baimę, nerimą, stresą.

„Svarbu, kad šiandieninėje situacijoje gebėtume pažinti savo jausmus ir išlaikytume emocinį stabilumą, gebėtume koncentruotis, nesiblaškyti, kalbėtis, pajausti save, savo kūną. Kiekvienas turime atrasti savo nusiraminimo, išbuvimo, pajautimo būdą. Įvairūs jausmai yra mūsų kasdienybės palydovai. Tad nebijokime su jais susidurti, suvokti, pažinti, analizuoti, nes tik tokiu būdu galime atrasti vidinę ramybę bei pusiausvyrą“, – sako psichologės.

Kaip pabrėžia specialistai, susidūrus su emocinio pobūdžio problemomis, žmonėms yra svarbu pasikalbėti su neutraliu, tam specialiai paruoštu asmeniu, kuris padeda surasti išeitį iš sunkios emocinės būklės. Dėl to visi gyventojai, susiduriantys su emociniais sunkumais, kviečiami skambinti 1809.

„Vilties linijos“ suaugusiems, „Pagalbos moterims linijos“ ir „Jaunimo linijos“ specialistai konsultuoja visą parą septynias dienas per savaitę, „Vaikų linijos“ – nuo 11 iki 23 val. kasdien, „Sidabrinės linijos“ – nuo 8 iki 20 val. kasdien.

Siekiant tinkamai valdyti ekstremalią situaciją ir užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui, socialinės globos ir slaugos įstaigų darbuotojai šalies laboratorijose bus tiriami prioriteto tvarka. Prevenciniai tyrimai dėl koronaviruso jiems turi būti atliekami periodiškai kas septynias dienas, praneša SAM.

Tokį sprendimą pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ministro teigimu, profilaktiškai atliekamas socialinės globos ir slaugos įstaigų darbuotojų testavimas užtikrins ir darbuotojų, ir jų aptarnaujamų gyventojų saugumą.

„Socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės yra labiausiai koronaviruso pažeidžiama grupė. Turime imtis visų įmanomų priemonių, kad užkirstume kelią infekcijos patekimui į įstaigas bei plitimui jose ir apsaugotume gyventojų bei jais besirūpinančių darbuotojų sveikatą bei gyvybę", – sako A. Veryga.

Nustatyta, kad prevenciniai tyrimai koronaviruso infekcijai diagnozuoti turės būti atliekami visiems stacionarių globos įstaigų darbuotojams, taip pat specialistams, teikiantiems šias paslaugas į namus.

Atsižvelgiant į laboratorijų pajėgumus ir nesant galimybės ištirti visų darbuotojų vienu metu, bus visų pirma atsižvelgiama į tuos darbuotojus, kurie per pastarąsias 14 dienų turėjo kontaktų su sergančiaisiais koronaviruso infekcija, taip pat tuo pat metu dirbantiems kitose gydymo ir socialinių paslaugų įstaigose, dirbantiesiems su slaugomais, sunkią negalią turinčiais ar izoliuotose patalpose apgyvendintais žmonėmis. Pirmieji bus tiriami ir senyvo amžiaus ar lėtinių ligų turintys darbuotojai, taip pat tie, kurie savo pamainos metu paslaugas teikia 20 ir daugiau žmonių.

Kiti darbuotojai galės būti tiriami tik tada, kai bus ištirti visi prieš tai nurodytos grupės ėminiai.

Siekiant sudaryti tikslų tikrintinų darbuotojų sąrašą ir grafikus, užtikrinti, kad reikiami tyrimai bus atliekami laiku ir pagal nustatytą eiliškumą, socialinės globos ir slaugos įstaigoms talkins savivaldybės, kurios teritorijoje įstaiga veikia, administracija. Informaciją apie patikrinimų rezultatus savivaldybės teiks Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. 

Baltijos šalyse iki ketvirtadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 3237 naujojo koronaviruso atvejai, 30 mirčių užfiksuota Lietuvoje, 36 – Estijoje, penkios – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 1128 atvejai, atlikti 48537 tyrimai, mirė 30 žmonių.

Latvija: patvirtinti 675 atvejai, atlikti 31302 tyrimai, mirė 5 žmonės.

Estija: patvirtinti 1434 atvejai, atlikti 36024 tyrimai, mirė 36 žmonės.

Koronaviruso židiniu tapusi Nemenčinė nuo ketvirtadienio uždaroma savaitei. Atvykti į miestelį gali tik čia gyvenantys ar dirbantys asmenys. Išvykti taip pat galima tik dėl darbo, arba jei reikia apsilankyti pas medikus. Šiuo metu planuojama dėl viruso tikrinti gyventojus ir tikimasi, kad situacija bus suvaldyta ir griežtesnių ribojimų neteks įvesti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

SAM praneša, kad, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, gydymo įstaigoje mirusiam žmogui, kuriam įtariama ar nustatyta koronaviruso infekcija (COVID-19), autopsija neatliekama. Jei autopsija reikalinga, ji gali būti atliekama tik nustačius, kad žmogus koronavirusu nesirgo.

Jei žmogus, kuriam nustatyta ar įtariama koronaviruso infekcija, mirė ne gydymo įstaigoje, tuomet, nesant teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimo atlikti teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus, jo gydymo įstaigos gydytojas išduoda medicininį mirties liudijimą, nurodydamas šią ligą mirties priežastimi.

Jei tyrimas dėl koronaviruso neigiamas,  mirties liudijimas išrašomas remiantis turimais medicininiais dokumentais  ir mirties faktą nustačiusiojo įrašais.

Tais atvejais, kai reikia atlikti teismo medicinos tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, tyrimas, nepriklausomai nuo koronaviruso tyrimo rezultatų, atliekamas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Teismo medicinos tyrimas atliekamas tokia apimtimi, kuri leidžia nustatyti mirties priežastį ir atsakyti į kitus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus klausimus.