Paprašius įvertinti įvairių valstybės institucijų vaidmenį siekiant suvaldyti epidemiją, labiausiai neigiamai buvo vertinama Seimo, Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir prezidento G.Nausėdos veikla.
Seimo pirmininko darbo teigia nepastebėję 22 proc. respondentų, G.Nausėdos – 12 proc., o Seimo darbo bendrai – 9 proc.
Labiausiai teigiamai iš valstybės/savivaldybių institucijų yra vertinama Vilniaus ir Kauno savivaldybių veikla, sveikatos apsaugos ministro A.Verygos ir ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio veikla. Tačiau, lyginant su pačioje karantino pradžioje atlikta apklausa, absoliučiai visų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų vertinimai žymiai sumenko.
Tikėtina, kad daugiausiai įtakos tokiam vertinimo poslinkiui turėjo pastarosiomis savaitėmis aukštai iškelta visuomeninių savanoriškų iniciatyvų kartelė: krizės metu susibūrusių savanorių veiklą teigiamai įvertino absoliuti dauguma respondentų.
Vyriausybės veiksmus daugiau vertina neigiamai
Kaip ir prieš porą savaičių vykdytos apklausos respondentų, šios apklausos dalyvių nuomonės dėl Vyriausybės taip pat išsiskyrė, tačiau dauguma respondentų vis dar mano, kad Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo ir ji labiau užsiima „gaisrų gesinimų“.
Nors kai kurie Vyriausybės veiklos kriterijai vertinami kiek geriau, suminis rezultatas išliko labiau neigiamas. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis neigiamai vertinančių buvo daugiau kaip 6 proc. daugiau nei šioje apklausoje.
Įtakos vertinimo gerėjimui galėjo turėti Lietuvą pasiekusios apsaugos priemonių siuntos, tačiau augantis užsikrėtusių medikų skaičius ir vis dar jaučiamas akivaizdus apsaugos priemonių trūkumas lėmė bendrą neigiamą vertinimą.
Labiau teigiamai respondentai vertina tik Vyriausybės informacijos pateikimą: 43 proc. mano, kad informacija apie COVID-19 pateikiama aiškiai, 33 proc. – kad nepakankamai aiškiai.
Tačiau iš kitos pusės, dauguma respondentų mano, kad Vyriausybė daugelį veiksmų atlieka pavėluotai bei, kas tampa vis labiau aktualu, neturi plano, kaip išeiti iš karantino ir grįžti į „normalų“ gyvenimą (apie karantino švelninimą, leidimų dirbti kai kuriems verslams pradėta kalbėti paskutinėmis apklausos vykdymo dienomis).
Vyriausybės veiklą palankiau vertina vyresni, regionuose gyvenantys respondentai, taip pat dirbantys valstybės tarnyboje. Kritiškiausiai nusiteikę – jaunesni (iki 35 metų amžiaus), dirbantys samdomą darbą ar dirbantys savarankiškai.
Savivaldybės vertinamos vidutiniškai geriau nei Vyriausybė
Kaip ir ankstesnėje apklausoje, savivaldybių veikla bendrai vertinama kiek geriau nei Vyriausybės, tačiau ir savivaldybėms daugiausiai kritikos tenka dėl medikų aprūpinimo. Respondentai taip pat pasigenda aiškesnio veiksmų planavimo tiek valdant epidemiją, tiek plano, kaip bus išeinama iš karantino situacijos.
Labiausiai savivaldybių vertinimų vidurkį iškelia Vilniaus miesto savivaldybė. Respondentų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė dažniau laiku imasi veiksmų, geriau planuoja veiksmus ir, palyginti su kitomis, efektyviau valdo situaciją. Be to, Vilniaus savivaldybė susilaukė daugiausiai pozityvių vertinimų už aiškiai pateikiamą informaciją.
Kauno miesto savivaldybės vertinimų balansas taip pat teigiamas, tačiau net 14 proc. kauniečių teigia apskritai nepastebėję jokių Kauno miesto savivaldybės veiksmų koronaviruso krizės metu (palyginimui, Vilniuje tokių respondentų 4 proc., ir Klaipėdoje – 5 proc.).
Iš penkių didžiųjų miestų, daugiausiai kritikos tenka Panevėžio miesto savivaldybei: net ir visuomenės informavimą šios savivaldybės gyventojai vertina labiau neigiamai.
Visos savivaldybės labiausiai kritikuojamos už netinkamą medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. Kaip ir Vyriausybės vertinimo atveju, respondentai iš savivaldybių pasigenda išėjimo iš karantino plano.
Teikti paramą labiausiai COVID-19 paveiktoms šalims sutiktų ne visi
Nors Lietuvos medikų aprūpinimas apsaugos priemonėmis kol kas dar kelią susirūpinimą, paklausti, ar reiktų padėti labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms šalims, 43 proc. atsakė, kad pagelbėti reikėtų, 37 proc. – kad nereikėtų, 17 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kai kurie respondentai pabrėžė, kad padėti kitiems reikėtų, tačiau tik po to, kai pilnai bus aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis ir/ar kad pačiai Lietuvai reikalinga pagalba, todėl apie pagalbą kitiems dabar ne metas galvoti.
„Mindshare Lietuva“ apklausoje dalyvavo 584 16–74 metų amžiaus respondentai, apklausa atlikta internetu kovo 31 – balandžio 5 dienomis.
