Nors šios lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto, Vilniaus miesto socialinės paramos centro vadovė Jurgita Gajauskienė nurodė, kad dėl planuojamų patirti išlaidų kompensavimo yra kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).
Šimtatūkstantinės sumos – iš valstybės
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas sakė, kad jo vadovaujamoje Akmenės rajono savivaldybėje lėšų socialinei paramai poreikis nėra labai išaugęs.
Jis priminė, kad išmokas darbą praradusiems asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, moka Užimtumo tarnyba.
„Žmonės neišeina iš tų savo vadinamųjų draudžiamų pajamų ir tada jie nesikreipia į savivaldybę“, – aiškino V.Mitrofanovas.
Žmonės neišeina iš tų savo vadinamųjų draudžiamų pajamų ir tada jie nesikreipia į savivaldybę.
Kartu LSA viceprezidentas priminė, kad Užimtumo tarnyba pradeda mokėti vadinamąsias darbo paieškos išmokas, kurios sieks 200 eurų ir bus mokamos iki metų pabaigos.
„Kadangi tai dedasi į žmonių pajamas, jie nepretenduoja į socialinę paramą. Mūsų savivaldybėje, kad labai padidėtų (išlaidos – red.past.), tai tikrai nesijaučia“, – pasakojo jis.
Kaip sakė V.Mitrofanovas, gamybos sektorius dėl koronaviruso pandemijos nelabai nukentėjo. Todėl didelio ekonominio nuosmukio Akmenės rajono savivaldybėje nelabai justi.
„Pramonė dirbo, statybos dirbo, mūsų projektų labai daug vyko. Labiausiai nukentėjo paslaugų sektorius: kirpėjos, kas dirbo pagal individualios veiklos liudijimus. Bet jiems buvo mokamos išmokos. Man Užimtumo tarnyba atsiųsdavo kas mėnesį mokėtinas sumas. Tai jos ten pakankamai solidžios buvo, šimtatūkstantinės“, – pabrėžė Akmenės rajono meras.
Pramonė dirbo, statybos dirbo, mūsų projektų labai daug vyko. Labiausiai nukentėjo paslaugų sektorius.
Kiti irgi nesiskundžia
V.Mitrofanovas aiškino, kad negirdėjo, jog lėšų socialinei paramai poreikis būtų ypač išaugęs ir kitose šalies savivaldybėse.
Jis sakė, kad kiekvieną penktadienį vyksta nuotoliniai LSA valdybos posėdžiai, prie kurių prisijungia savivaldybių merai.
Pasak Akmenės rajono mero, anksčiau savivaldybės nepanaudodavo visų iš valstybės biudžeto socialinei paramai skiriamų lėšų.
„Ką aš ir sakydavau, kad tos savarankiškos funkcijos savivaldybių išmokant socialinę paramą tikslas buvo, jog ji būtų mokama tikslingai. Šiuo atveju tiesiog ji pasiekia žmones. Tie pinigai buvo gaunami, tai savivaldybės ir nesiskundė per daug, kad, tarkime, yra trūkumas ar nebeužtenka socialinei paramai skirtų lėšų“, – aiškino V.Mitrofanovas.
Tie pinigai buvo gaunami, tai savivaldybės ir nesiskundė per daug, kad, tarkime, yra trūkumas ar nebeužtenka socialinei paramai skirtų lėšų.
Anot jo, savivaldybių skiriama socialinė parama susideda iš dviejų dalių: pašalpos ir kompensacijų, tarkime, už šildymą.
„Kiek suprantu, tų kompensacijų irgi pasitaupė savivaldybėse. Jeigu savivaldybėse ir padidėjo poreikis, to finansavimo netrūko“, – kartojo LSA viceprezidentas.
V.Mitrofanovas mano, kad ir šiemet, nepaisant koronaviruso pandemijos, savivaldybės nepanaudos visų lėšų, skirtų socialinei paramai.
Nors sutaupymas greičiausiai bus mažesnis nei ankstesniais metais.
Nepanaudotas skirtas lėšas, kaip sakė jis, savivaldybės skirs tikslingai – socialinės atskirties mažinimui.
„Aišku, didmiesčiams gal sudėtingiau, žiūrint pagal nedarbo lygį, nes maitinimo sektorius, kavinių sektorius, pramogų verslas pajautė karantiną. Bet mažoms savivaldybėms, mažesniems miesteliams, ko gero, kažkokio ypatingo trūkumo tikrai nebus“, – mano V.Mitrofanovas.
Nepanaudojo 121,5 mln. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė aiškino, kad šiemet savivaldybėms iš valstybės biudžeto piniginei socialinei paramai skirta 223,3 mln. eurų.
Paprastai savivaldybės šių lėšų piniginei socialinei paramai neišnaudoja.
Pavyzdžiui, 2019 metais iš lygiai tokios pat sumos pirminiam tikslui nepanaudota 121,5 mln. eurų – toliau šios lėšos skirstomos kitoms socialinės apsaugos sritims pagal savivaldybės pasirinkimą, kas toje savivaldybėje yra svarbiausia.
„Taigi kasmet daugiau nei 100 mln. eurų lieka kaip „rezervas“, kuris skirstomas kitoms socialinės apsaugos sritims: socialinėms paslaugoms, pagalbai, vaikams, neįgaliesiems, senjorams ir taip toliau“, – nurodė E.Samoškaitė.
Taigi kasmet daugiau nei 100 mln. eurų lieka kaip „rezervas“, kuris skirstomas kitoms socialinės apsaugos sritims: socialinėms paslaugoms, pagalbai, vaikams, neįgaliesiems, senjorams ir taip toliau.
Anot jos, iš esmės visuomet piniginei socialinei paramai pervedama suma yra didesnė nei pirminis poreikis, nes ir pats poreikis gali kisti.
Tačiau nuo 2020 metų birželio 1 dienos įsigaliojo kai kurie pakeitimai, kurie padidino piniginę socialinę paramą (socialines pašalpas, kompensacijas už šildymą, karštą vandenį, vaiko pinigus ir kita).
„Šiems pokyčiams įgyvendinti papildomai šiems metams savivaldybėms sutarta skirti 31,64 mln. eurų. Lėšos bus pervestos šių metų trečią ketvirtį. Šiuo metu visos savivaldybės jau yra pateikusios papildomą poreikį lėšų dėl naujų pakeitimų įgyvendinimo. Bendras poreikis neviršija sutartos sumos – 31,64 mln. eurų“, – sakė E.Samoškaitė.
Šiems pokyčiams įgyvendinti papildomai šiems metams savivaldybėms sutarta skirti 31,64 mln. eurų.
