„Klaipėdos hospiso“ vadovė Rasa Dagienė pirmadienį kėlė klausimą, ar į pamainas gali būti formuojami darbuotojai, kurie neserga, tačiau turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Hospisas pats surado devynis darbuotojus, kurių itin trūko prižiūrėti slaugomiems pacientams. Trūkstama dar šešių, tad personalo klausimas išspręstas tik iš dalies.
Tokį pat klausimą tiek Ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, tiek socialiniame tinkle kėlė ir meras Vytautas Grubliauskas.
„Taip ir negavau įtikinamo atsakymo į klausimą: o kodėl gi „Klaipėdos hospiso“ darbuotojos negali likti įstaigoje ir rūpintis ten esančiais ligoniais?
Kiek pamenu dar prieš porą savaičių gražiai apdainuotą kone identišką istoriją, nutikusią Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
Priminsiu – ten dvi savaites kartu su pacientais dėl koronaviruso buvo izoliuotas vienas Jūrininkų ligoninės skyrius. Tačiau mažai kam teko girdėti, kad izoliacijoje – Kraujagyslių chirurgijos skyriuje – kartu su pacientais liko jiems padėti ir trys ligoninės slaugytojos bei dvi pagalbinės medicinos darbuotojos.
Aš, kaip ir daugelis kitų, džiaugiausi tokia gražia ir jautria iniciatyva. Bet vakar vakare tokiai pat iniciatyvai „Klaipėdos hospise“ buvo uždegta „raudona šviesa“, nors įstaigos darbuotojos ir vadovė be jokių išlygų buvo pasiruošusios tokiam sprendimui, deja – NE...
Tai ir tapo būtinybe šiandien ieškoti naujų sprendimų „čia ir dabar“, kaip jau ir įprasta, BET...
Šiandien ir vėl skaitau NVCS Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės mintis, kad... „...vyresnio amžiaus asmenų slauga užsiimančioms įstaigoms specialistė pataria sekti Vakarų valstybių praktika, kada tokių įstaigų darbuotojai užsidaro slaugos namuose ir niekur neišeina 7–14 dienų, o po tai apsikeičia pamainomis su savo kolegomis. Tokiu būdu eliminuojama rizika virusui patekti į vidų...“
Tad kaip gi tai suprasti? Ar tai ne dvigubų standartų taikymas, ar mes ir vėl ko nors nesuprantame? Ar ir vėl pasikeitė įstatymai, potvarkiai, įsakymai, kad tai, kas buvo galima dar vakar Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, nebegali būti šiandien „Klaipėdos hospise“, nors visa tai vyko ir vyksta... toje pačioje Klaipėdoje? Ar Vilniaus NSVC departamentas tą pačią situaciją vertina kitaip nei Klaipėdos VSC specialistai?.. Lieka laukti „vyriausiojo arbitro“ iš SAM išvados...“, – rašė meras.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, jog hospise dirbę darbuotojai turėtų likti saviizoliacijoje, nes turėjo kontaktą su sergančiais COVID-19.
„Jei visi žmonės lieka saviizoliacijoje, mes negalime užtikrinti pamainų, o atėjus dviem naujoms brigadoms be mūsų darbuotojo, žinančio sistemą, nežinau, ar bus užtikrina pagalba. Kurie neinfekuoti, su pilnom apsaugom, liktų kaip vyr. budintys ir ateitų į pagalbą nauji, su savanoriais, tada priežiūra būtų užtikrinama“, – sakė R.Dagienė.
J.Sąlyga: situacija buvo kitokia
Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga patikslino, jog situacijos, kurias lygina meras, nėra visiškai identiškos.
„Mūsų ligoninėje darbuotojams tai buvo saviizoliacija, pacientai nebuvo užsikrėtę, jiems nebuvo nustatyta liga. Prieš užsidarant buvo padarytas testas, kuris buvo neigiamas, buvo uždarytas ir personalas. Tai buvo visiškai pati pradžia, neturėjom kitos išeities, darėme pirmieji tuos žingsnius“, – situaciją komentavo J.Sąlyga.
Jis pasakojo suradęs penkias slaugytojas, kurios sutiko dirbti hospise, tačiau moterys turėjo papildomų klausimų. Viena jų dirbti atsisakė, liko keturios. Dėl sudėtingų darbo sąlygų moterys tikisi gauti 100 proc. priedus. R.Dagienė ketino pati susisiekti su slaugytojomis, tačiau tikino, kad įstaigos biudžetas yra apribotas. Visgi bus siekiama kompromiso. Besidominčių darbu esama ir daugiau, tačiau vieni dirbti nesutinka dėl amžiaus, kiti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, darbo antroje darbovietėje.
„Negi neįmanoma šešių žmonių surasti per tris ligonines? Finansų klausimas, turite jį pasidėlioti. Situacija ekstremali. Gal ir savivaldybė gali šitoje situacijoje pagelbėti, bet esate privati kompanija, sprendimai nestandartiniai...“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Ligoninių vadovai žadėjo, kad jei atsiras norinčių dirbti hospise, jiems bus paliktas atlygis pirmoje darbovietėje, kuriame jie laikinai dirbti negalėtų dėl viruso išplitimo grėsmės, o papildomas darbas būtų tarsi priedas.
Ministras: lyderystės turi imtis KUL
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vertindamas situaciją Klaipėdoje hospise, savo paskyroje feisbuke rašo, kad tai yra dar vienas pavyzdys, koks pavojingas yra personalo darbas keletoje gydymo įstaigų, kuomet užsikrėtus vienam sveikatos priežiūros specialistui, iškyla grėsmė kelioms įstaigoms ir jų darbuotojams bei pacientams.
„Baiminamasi, jog susirgus medikams gali reikėti papildomo personalo, tad hospise šiuo metu dirbantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai bendradarbiauja su organizuojančia Klaipėdos regiono įstaiga – Klaipėdos universitetine ligonine (KUL) – dėl sprendimų ir tolimesnės taktikos, kaip organizuoti įstaigos veiklą.
Šiuo metu labai reikalinga KUL lyderystė, kuri nuo kovo 4 d. yra paskirta pagrindine organizuojančia įstaiga, atsakinga už paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Paprastai tariant, KUL yra atsakinga už nenutrūkstamą paslaugų teikimo organizavimą, koordinavimą bei pacientų srautų valdymą. Tuo tikslu galima pasitelkti 12 gydymo įstaigų vien iš Klaipėdos apskrities. Manau, kad ne vien miesto Meras turi ieškoti išeities, kai yra koordinuojanti įstaiga, kuriai suteikti platūs įgaliojimai.
Šiuo metu įstaigai labai svarbu užtikrinti pacientų priežiūrą, o priimant bet kokius sprendimus dėl galimo pacientų perkėlimo į kitas įstaigas ar prieš juos pasiimant artimiesiems svarbiausia, nedelsiant pakartotinai ištirti koronaviruso, kurių rezultatai iki šiol buvo neigiami, dar prieš juos perkeliant į kitą įstaigą ar prieš juos pasiimant artimiesiems.
Tai svarbu, nes jokiu būdu negalima grąžinti į namus užsikrėtusių pacientų, kadangi juos prižiūrint būtina dėvėti profesionalams skirtas apsaugos priemones. Be to, taip nebūtų įmanoma išlaikyti saugaus atstumo. Tad jų artimiesiems iškiltų didelė užsikrėtimo rizika.
Įprastai pacientai nuo šios infekcijos gydomi tam tikslui skirtose gydymo įstaigose, tačiau šis atvejis – ypatingas.
Pirmiausia dėl to, kad užsikrėtė absoliuti dauguma jų, ir kad, deja, nebeliko kam jais rūpintis. Šios protu nesuvokiamos situacijos priežastys specialistams yra aiškios. Ir yra aiškus veiksmų planas, ką daryti.
Užsikrėtusius pacientus jų pačių labui geriausia palikti jiems įprastoje aplinkoje, organizuoti būtinų paslaugų teikimą vietoje, pavyzdžiui, užtikrinti intensyvią terapiją. Ir, žinoma, pasirūpinti personalu, kuris nėra užsikrėtęs ir privalo būti izoliavesis, pagal NVSC specialistų nurodymus.
Tokioms, panašioms ir net sudėtingesnėms situacijoms jau turėjo būti pasiruošta, nes laiko buvo pakankamai, kai nuo kovo 4 d. KUL paskirta pagrindine organizuojančia įstaiga, atsakinga už paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse“, – rašo ministras.
