Tai jau antras šioje byloje įtariamas teisėjas, apskundęs atleidimą.
Pasak gynėjo Sauliaus Juzukonio, rugsėjo pabaigoje atleisdamas V.Bavėjaną prezidentas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir pritaikė ne tą procedūrą.
„Vilniaus apygardos teismui paduotas ieškinys dėl nepagrįsto atleidimo iš teisėjo pareigų“, – BNS ketvirtadienį sakė advokatas.
„Mes manome, kad teisėjas turėjo būti atleidžiamas per apkaltą, o ne per procedūrą dėl teisėjo vardo pažeminimo. (...) Mano giliu įsitikinimu, prezidento patarėjai šiuo atveju tiesiog nuėjo lengvesniu keliu“, – pridūrė jis.
Kai kurie teisininkai svarstant klausimą dėl teisėjų atleidimo teigė, kad aukštesnės grandies – Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų – teisėjų atleidimas galimas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Prezidentūra su tokiais argumentais nesutiko ir teigė, kad šalies vadovas turi teisę atleisti teisėjus.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad teisėsauga įtaria V.Bavėjaną susitarus su teisiamu pažįstamu duoti kyšį Kauno teisėjui už palankų jam sprendimą.
Tyrimo duomenimis, V.Bavėjanas ir teistas buvęs socialdemokratas, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbęs Valius Venslovas 2018 metų rudenį sutarė per tarpininką duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno teisėjui Algerdui Urbšiui, kad šis skirtų pastarajam mažesnę baudą už korupcinį nusikaltimą.
Tarpininku įvardijamas buvęs Kauno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas. Jis portalui patvirtino palikęs teismą ir tapęs advokatu, kai teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Anot teisėsaugos, V.Venslovas laiku neperdavė neteisėto atlygio ir Kauno teisme sulaukė lygtinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 38 tūkst. eurų baudos.
Pasak tyrėjų, V.Bavėjanas taip pat įtariamas žadėjęs padaryti įtaką V.Venslovo byloje skiriant teisėjų kolegiją Lietuvos apeliaciniame teisme.
V.Bavėjanas teisėsaugos įtarimus neigia.
Kiek anksčiau atleidimą iš pareigų apskundė kitas teisėjų korupcijos byloje įtariamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas.
Gavus Teisėjų tarybos pritarimą, iš pareigų buvo atleisti dar trys įtariami teisėjai – Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas.
Teisėjų taryba nepritarė, kad iš pareigų būtų atleisti Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas.
Ši teisėjų savivaldos institucija tvirtino, kad trūksta duomenų įrodyti, jog minimi teisėjai pažemino vardą.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
