Trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas ir Konstantinas Gurinas šiame teisme dirbo daugiau nei 20 metų.
55 metų V.Kažys 1992–1995 metais dirbo tuometiniame Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, 1995–1999 metais nagrinėjo bylas Vilniaus apygardos teisme, o nuo 1999 metų pradėjo dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.
2002–2011 metais jis buvo Teisėjų garbės teismo nariu.
64 metų V.Bavėjanas iki 1994 metų dirbo prokuratūroje, 1994-1998 metais teisėjavo Lazdijų rajono apylinkės teisme. Iš čia 1998 metais jis perėjo dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą, nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
65 metų Konstantinas Gurinas Lietuvos apeliaciniame teisme pradėjo dirbti nuo jo įkūrimo 1995 metais, nagrinėjo civilines bylas.
Prieš tai 1976-1978 metais jis dirbo vykdomajame komitete instruktoriumi, vėliau neilgai dirbo prokuratūroje, 1978-1982 metais Teisingumo ministerijoje ėjo vyr. konsultanto pareigas.
1982-1988 metais K.Gurinas pradėjo dirbti teisėju Vilniaus miesto Spalio rajone teisme, 1988-1994 metais buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš čia perėjo dirbti į Apeliacinį teismą.
60-metis Egidijus Laužikas jau 20 metų dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriuje, 1997-1999 metais jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme.
Jis buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius.
E.Laužikas taip pat užėmė pareigas ir Teisėjų taryboje, buvo jos ilgametis narys. 2010-2014 metais – pirmininko pavaduotojas, 2014-2016 metais ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.
59 metų Henrichas Jaglinskis Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 1995 metų, prieš tai jis metus dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
51 metų Arūnas Kaminskas teisininko karjerą pradėjo 1993 metais Konstituciniame Teisme, teisėjo padėjėju. Jis yra dirbęs tik dviejų pakopų teismuose. 1995 metais tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju, o nuo 2004 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
57 metų Gintaras Čekanauskas nuo 1999 metų dirba teisėju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Iki 2011 metų buvo šio teismo pirmininkas, 2006-2012 metais buvo Teisėjų tarybos nariu.
Anksčiau jis yra dirbęs policijoje, prokuratūroje, ėjo Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Aštuntas įtariamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 62 metų R.Rainys šiame teisme jau dirba 26-erius metus.
Iki tol jis yra dirbęs prokuratūroje, Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomajame komitete instruktoriumi, Statybos ministerijos spec. komunalinių objektų statybos valdyba, juriskonsultas, viršininko padėjėjas kadrų, buities, juridiniams klausimams.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus sako, kad šiuo atveju „atskleista sistema“, kyšiai mokėti už sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.
„Neužfiksavome nė vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas. Tai buvo žmonės, istoriškai tarpusavyje susiję, turintys didžiulį darbo stažą“, – teigė jis.
„Įdomu tai, kad bylos labai įvairios – administracinės, civilinės ir baudžiamosios bylos. Baudžiamosios bylos – tai ir bylos dėl rimtų, žiaurių, organizuoto nusikalstamumo grupių padarytų nusikaltimų, dėl kardomųjų priemonių skyrimo, paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Įdomu tai kad buvo ir bylų, kuriose korupciniu būdu buvo sprendžiamas bylos likimas, kai pati byla yra dėl korupcijos – mūsų STT tirtos korupcinės bylos“, – sakė Ž.Bartkus.
Taip pat sulaikyti penki advokatai – Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys ir Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje).
„Advokato kontoroje tiesiog vyko prekyba teisingumu“, – sakė E.Pašilis.
Tyrimui vadovauja penkių prokurorų grupė, trys prokurorai yra iš Generalinės prokuratūros, du iš – Vilniaus apygardos prokuratūros. Generalinės prokuratūros prokurorams bus suteiktas specialusis statusas.
STT vadovas Ž.Bartkus sako, kad atliekama operacija yra bene didžiausia tarnybos istorijoje, STT ir prokurorams talkina policija, iš viso dirba apie 100 pareigūnų.
Iš viso sulaikyti 26 asmenys.
Įtariamų teisėjų nagrinėtos bylos – garsios
2015 metais Apeliacinis teismas paskelbė pakeistą nuosprendį kauniečiui Henrikui Daktarui. V.Bavėjanas buvo vienas iš teisėjų kolegijos narių. Šiuo nuosprendžiu H.Daktaras buvo išteisintas dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo. Vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas.
2017 metais V.Bavėjanas ir kiti teisėjai paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį didžiausios šalyje vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ buvusiam generaliniam direktoriui Dariui Norkui. Taip pat išteisinti kiti šios įmonės darbuotojai bei bendrovės „Lukoil Baltija“ atstovas.
2017 metais Apeliacinio teismo teisėjų veiklą tikrinusi komisija nustatė, kad seksualinę prievartą patyrusio mažamečio apklausų metu Apeliaciniame teisme nebuvo užtikrinta, kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą. Šią bylą nagrinėjo Apeliacinio teismo teisėjai V.Kažys, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas.
2013 metais Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Airijos pilietį Michaelą Campbellą, kuris buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme dėl rengimosi tiekti ginklus iš Lietuvos sukarintai grupuotei „Tikroji Airijos respublikonų armija".
„Valstybės institucijos nepateikė įrodymų, paneigiančių teiginius, kad jis veikė išprovokuotas MI5 agentų", – paskelbė V.Kažys.
Teisėjas Robertas Rainys buvo vienas iš teisėjų, nagrinėjusių prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo.
2016 metų gruodį R.Rainys paskelbė nuosprendį byloje dėl gimdymų priėmimo namuose. Viena moteris buvo nuteista, kita išteisinta. Vėliau Aukščiausiasis Teismas nuosprendį pakeitė išteisino abi moteris, tik kitais pagrindais, nei nurodė apylinkės teisėjas.
Pernai teisėjas R.Rainys dėl kurstymo prieš rusus išteisino Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį specialistą Darių Kielą. Vėliau apygardos teismas šią bylą grąžino nagrinėti dar kartą, nes jam surašytas nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.
Bylos, kuriose teisėjai tapo įtariamaisiais kyšininkavimu ar piktnaudžiavimu
Teisėsauga trečiadienį pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariant kyšininkavimu sulaikyti aštuoni teisėjai ir penki advokatai.
BNS primena ankstesnes bylas, kuriose teisėjai kaltinti kyšininkavimu ar piktnaudžiavimu.
2001 metų kovo 13 dieną už stambaus masto kyšininkavimą ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteista buvusi Vilniaus teismo teisėja Eglė Milinienė. Teisėja per kelis kartus paėmė 15,5 tūkst. JAV dolerių kyšį, už 10 tūkst. JAV dolerių teisėjai buvo nupirktas automobilis „Volkswagen Golf“.
2007 metų vasario 6 dieną Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį trims buvusiems teismų pirmininkams, kurie kaltinti korupciniais ryšiais su kontrabandininkų grupuote. Buvusiems Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui Arvydui Gudui, Biržų rajono apylinkės teismo teisėjai Palmirai Linkevičienei ir Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui Dariui Japertui keleriems metams atimta teisė dirbti darbą teisminėse, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.
2012 metų spalio 15 dieną buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus pripažintas kaltu byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba klastojant teismo nutartis ir taip paleidžiant nuteistuosius į laisvę anksčiau laiko. Jis nubaustas laisvės atėmimu su atidėjimu.
2013 metų sausio 24 dieną buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Rimantas Savickas pripažintas kyšininkavusiu ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu už tai, kad 2008 metais paėmė kyšį už tam tikro bankroto administratoriaus paskyrimą. Šiuo nusikaltimu kaltintas ir kitas teisėjas, Arnoldas Šukaitis, tačiau jis išteisintas.
2015 metų birželio 9 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu už kyšininkavimą nuteistam buvusiam teisėjui Ryšardui Skirtunui palikta 28,2 tūkst. eurų bauda. Teisėjas iš advokato paėmė kyšį siekiant, kad advokato klientui pavyktų išvengti nelaisvės.
2018 metų lapkričio 11 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą už piktnaudžiavimą nuteistai buvusiai Šiaulių apylinkės teismo teisėjai Virginijai Kazlauskienei. Ji sužinojusi, kad teisme bus sprendžiamas suėmimo skyrimo jos sūnui klausimas, pasinaudojo pažintimi su kita teisėja ir prašė, kad jos sūnus nebūtų suimamas.
2019 metų sausį prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui. Jis kaltintas, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį siekdamas, kad būtų sušvelninta vienam privačiam asmeniui policijos skirta nuobauda.
