Tarp įmonių vadovų korupciją labai rimta problema įvardijo 30 proc. apklaustųjų, tarp valstybės tarnautojų – 29 proc.
„Rodikliai yra gana teigiami, geros tendencijos. Klausimas, kodėl šiemet rezultatai yra geresni. Aš manyčiau, kad čia matoma bendra tendencija – artėjimas link vakarietiškų standartų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Šiemet manančių, kad korupcijos lygis šalyje išaugo, buvo 35 proc., o teigiančių, kad sumažėjo – 16 proc.
Anot jo, šiemet manančių, kad korupcijos lygis šalyje išaugo, buvo 35 proc., o teigiančių, kad sumažėjo – 16 proc. V.Gaidžio teigimu, šiemet manančių, kad korupcijos lygis per ateinančius metus mažės, pirmąkart buvo daugiau nei teigiančių priešingai.
Tarp verslo atstovų manančių, kad korupcija šalyje per penkerius metus sumažėjo, buvo 25 proc., kad padidėjo – 17 procentų. Tarp valstybės tarnautojų šie rodikliai yra atitinkamai 34 ir 21 procentai.
„Tendencijos yra mažėjimo, kuriomis reikėtų pasidžiaugti. Didesnė mažėjimo tendencija yra korupcijos suvokimo dalyje. Šiek tiek mus neramina tai, kad ta mažėjimo tendencija nėra tokia svari, kai kalbama apie gyventojų realią patirtį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.
Anot jo, remiantis šio tyrimo duomenimis valdžios institucijos turėtų imtis priemonių efektyvių korupcijos prevencijos priemonių kūrimui, skatinti žmones pačius kovoti su korupcija, užtikrinti jų saugumą pranešant apie korupcijos atvejus.
STT direktoriaus pavaduotojo teigimu, tyrimas parodė, kad neretai labiausiai korumpuotomis sritimis įvardijamose institucijose apklausų dalyviai dažniausiai net neapsilanko.
„Pavyzdžiui, muitinė įvardijama kaip viena iš labiausiai korumpuotų sričių, tačiau apklausos duomenys rodo, kad iš taip teigiančių asmenų labai maža dalis apskritai yra susidūrę su muitine, atlikę ten procedūras. Antroje vietoje pagal šį fenomeną yra teismai. Tuo tarpu mažiausias atotrūkis tarp korupcijos suvokimo ir patirties yra sveikatos apsaugos srityje“, – kalbėjo R.Zienka.
Jo teigimu, šią problemą padėtų spręsti geresnis visuomenės informavimas apie atskirų institucijų veiklą.
Tarp labiausiai korumpuotų institucijų gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (55 proc.), teismus (30 proc.), policiją (26 proc.), Seimą (47 proc.) ir savivaldybes (25 proc.).
Tarp labiausiai korumpuotų institucijų gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (55 proc.), teismus (30 proc.), policiją (26 proc.), Seimą (47 proc.) ir savivaldybes (25 proc.). 2011 metais šie rodikliai siekė atitinkamai 60 proc., 42 proc., 38 proc., 47 proc. ir 35 proc.
69 proc. gyventojų nurodė, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas, tačiau tai yra žemiausias rezultatas nuo 2001 metų. 43 proc. verslo atstovų ir 54 proc. valstybės tarnautojų irgi mano, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas.
Šiemet 24 proc. gyventojų teigė, kad kyšio neduoda, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams, o tarp įmonių vadovų taip teigiančių buvo 34 proc.
2011 metais 52 proc. gyventojų nurodė, kad labai paplitusi situacija, kai valstybės tarnautojas naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais reikalais, o šiemet šis skaičius sumažėjo iki 39 proc. Pasinaudojimą pažintimis įsidarbinant 2011 metais nurodė net 44 proc., o 2014 metais – 38 proc. respondentų.
Tyrimas atliktas šių metų balandžio-gegužės mėnesiais, jo metu apklausta 1000 šalies gyventojų, 510 įmonių vadovų ir 508 valstybės tarnautojai.
