Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 05 24

Korupcijos rizikos žala Lietuvai gali siekti iki 4,44 mlrd. eurų arba 11,4 proc. BVP

Korupcijos rizikos galimai sukeliama tiesioginė ir netiesioginė žala Lietuvai, remiantis Korupcijos suvokimo indekso (KSI) rezultatais, gali siekti 11,4 proc. BVP arba iki 4,44 mlrd. eurų, teigia nepriklausomo tyrimų centro „RAND Europe“ naujausi duomenys.
Eurai
Eurai / 123rf.com nuotr.

Tuo tarpu viso Europos Sąjungos regiono korupcijos rizikos nuostoliai ekonomikai, politikai ir socialinei sričiai kasmet gali siekti iki 990 mlrd. eurų. Apie korupcijos žalą ekonomikai ir verslui buvo kalbėta Užsienio reikalų ministerijoje vykusioje visuomeninėje diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“

Renginyje susirinkę Lietuvos verslo, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovai turbūt pirmą kartą taip konkrečiai įvardijo korupcinių veikų keliamus nuostolius – tiek atskiriems verslams, jų reputacijai, tiek ir visai šalies ekonomikai. Korupcija mažina mokesčių surinkimą, trukdo kurti ir teikti piliečiams kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas, didina nuostolius valstybei mažindama konkurenciją viešuose pirkimuose ir t.t.

„Lietuvos korupcijos žemėlapio 2016“ tyrimo duomenimis, labiausiai korumpuotomis institucijomis verslo atstovai laiko sveikatos priežiūros įstaigas (nurodo 27 proc. apklaustųjų), Seimą (23 proc.), savivaldybes (20 proc.) ir teismus (18 proc. respondentų).

Privačiame sektoriuje, verslininkų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi farmacijos įmonėse (49 proc. mano, kad įmonės labai arba dalinai korumpuotos), statybos įmonėse (45 proc.), privalomos techninės apžiūros įmonėse (41 proc.), bankroto administravimo įmonėse (36 proc.).

Tarp labiausiai korumpuotų ministerijų verslo atstovai išskyrė Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas. Apie didesnes ar mažesnes korupcijos apraiškas šiose ministerijose kalba atitinkamai 60 proc., 53 proc. ir 44 proc. respondentų. Pažymėtina, kad pagrindiniais šaltiniais, leidžiančiais sudaryti patikimiausią nuomonę apie korupciją ir jos mastą Lietuvoje verslininkams yra televizija (38 proc.) ir internetas (23 proc.).

Pagal „Transparency International“ kasmet atliekamo Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo duomenis, 2016 m. Lietuvai skirti 59 balai ir ji pagal korupcijos lygį užima 38 vietą iš 176 pasaulio valstybių ir 16 vietą iš 28 Europos Sąjungos šalių.

„Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. atliktu tarptautinio ekonomikos konkurencingumo tyrimu, Lietuva užima 35 vietą tarp 138 pasaulio valstybių. Pasaulio lyderiais išlieka Šveicarija, Singapūras ir JAV. Kaimyninės Estijos ekonomikos konkurencingumas jai užtikrino 30 vietą. Latvija liko 49 vietoje pasaulio šalių reitinge“, – teigia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Pirmosios valdybos Trečiojo skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Dobrynina.

Pasak jos, šiandien verslo ir viešojo sektoriaus patikimumas bei gera reputacija yra itin svarbūs siekiant vieno iš svarbiausių šalies strateginių tikslų – pilnateisės narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Praktika rodo, kad mūsų šalies verslininkams dar reikia nemažai nuveikti, norint pasiekti pažangiausių valstybių verslo skaidrumo standartus.

Verslo pakantumas korupcijai mažėja

Naujausia profesinių paslaugų bendrovės EY atlikta korupcijos rizikų paplitimo versle studija rodo, jog nuo 2013 m. verslo nuostatos Lietuvoje keičiasi nežymiai ir beveik pusė (47 proc.) verslo respondentų pripažįsta, jog kyšininkavimas ir korupcija verslo santykiuose Lietuvoje vis dar yra paplitę.

Vis dėlto Lietuvoje mažėja pakantumas tiesioginėms kyšininkavimo formoms ir šiandien tik 13 proc. respondentų siūlytų pinigus siekdami laimėti vertingą užsakymą ar kitaip padėti išlaikyti verslą. Palyginti – tiriamų pasaulio šalių vidurkis siekia 17 proc. Lietuvoje šis rodiklis nuosekliai mažėja nuo 2013 m., kai nusiteikę siūlyti kyšį sudarė 19 proc. verslo respondentų Lietuvoje.

59 proc. verslo respondentų Lietuvoje nurodo, kad prielaidas korupcinėms veikoms sąlygoja prastos šalies ekonomikos augimo perspektyvos. O 82 proc. verslo atstovų mano, kad labiausiai korupciją pažabotų didesnis baudžiamumas. Tik 20 proc. Lietuvos verslo atstovų mano, kad reguliacinė aplinka efektyviai prisideda prie korupcijos mažinimo.

Antikorupcijos gidas padės stojant į EBPO

Diskusijos „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ metu buvo pristatytas viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su STT parengtas Antikorupcijos vadovas verslui, kurio pagrindinė užduotis – aiškiai ir sistemingai apibrėžti pagrindines priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, kaip efektyviai taikyti antikorupcines priemones versle.

Diskusijoje dalyvavusios EBPO Korupcijos prevencijos skyriaus Finansų ir Įmonių reikalų departamento analitikės Leah Ambler teigimu, šis vadovas ir jį pristatančių diskusijų su verslo bendruomene ciklas yra labai svarbūs, Lietuvai siekiant sklandaus stojimo į EBPO organizaciją.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į didelius korupcijos suvokimo skirtumus kaimyninėse valstybėse, kurie kelia didelę riziką mažesnį korupcijos lygį turinčioms kaimynėms. Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Baltarusija – kaimyninės valstybės su milžiniškais korupcijos suvokimo skirtumais, todėl vis aktualesnė tampa tarptautinio kyšininkavimo problema ir jos kontrolė.

Išsamesnę informaciją apie minėtus tyrimus galima rasti čia.

Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis šalių korumpuotumo – skaidrumo lygį. Korupcijos suvokimas šalyse įvertinamas konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia, kad šalis yra labai korumpuota, 100 – kad labai skaidri.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos