Liberalų partijos pirmininko rinkimuose iki šiol buvo iškelti šeši kandidatai. Nebuvo abejojama, kad varžytis dėl partijos pirmininko posto bus siūloma ir partijos senbuviui, europarlamentarui Petrui Auštrevičiui. Liberalai svarstė, ar neatsitiks taip, kad būtent jis taps pagrindiniu R.Šimašiaus varžovu.
Tačiau P.Auštrevičius intrigą žlugdo. Penktadienį 15min jis pareiškė, kad Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose dalyvauti neketina.
„Nedalyvausiu. Nors mane ir kėlė, bet aš nenoriu blaškytis šiuo metu. Manau, reikėtų keisti dislokacijos vietą, reikėtų keisti darbą, o aš tik pradėjęs savo darbus, turiu daug įsipareigojimų, programą ir dabar mestis ir kažką padaryti kitaip man būtų ypatingai sudėtinga. Ypatingai sudėtinga“, – sakė P.Auštrevičius.
Klausiamas, kurį kitą kandidatą palaikys, europarlamentaras tikino, kad rinktis jam tikrai bus iš ko.
„Ne visų norai sutampa su galimybėmis, bet aš manau, kad stiprių kandidatų mes vieną kitą tikrai turėsime. Remigijus yra stiprus kandidatas. Manau, kaip Vilniaus meras jis turi stiprias pozicijas ir gali rimtai pasirodyti. Negirdėjau dar kitų galutinio apsisprendimo, bet manau, kad du rimtus kandidatus turėsime. Kiti bus mažiau konkurencingi. Girdėjau gandus apie Eugenijų Gentvilą, jis neabejotinai vienas iš stipresnių“, – sakė P.Auštrevičius.
E.Gentvilas nepasitrauks
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime E.Gentvilas penktadienį 15min patvirtino, kad savo kandidatūros partijos pirmininko rinkimuose neatsiims ir leis partijos nariams patiems nuspręsti, ką jie nori matyti Liberalų sąjūdžio lyderiu.
„Matyt, kad variantas toks, kad bus net kokie septyni kandidatai. Totali konkurencija. Totalus demokratijos šansas partijos nariams ir tiek. Aš manau, kad bus ir antras turas, ir graži kova. Jei jau šeši dabar, iki rytojaus dar daugiau gali būti. Aš tikrai palaikau R.Šimašių ir mes puikiai darbavomės mėnesį, jokių problemų nėra, bet partija savo ruožtu reikalauja, kad baigtume pasidalijimą pareigomis iš anksto ir nori rinktis laisvai. Į tą taip pat reikia reaguoti“, – sakė E.Gentvilas.
G.Steponavičiaus viltis nubraukė STT
Kandidatu į partijos pirmininkus iškeltas Seimo narys Gintaras Steponavičius kol kas išlaiko intrigą. Jis sako, kad sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose paskelbs tik suvažiavime.
„Palaukime rytojaus. Suvažiavime bus proga pasakyti savo poziciją ir motyvus. Palaukime rytdienos“, – sakė G.Steponavičius.
Tačiau rytdienos laukti nereikėjo. Penktadienį popiet paaiškėjo, kad lakoniškai su 15min G.Steponavičius kalbėjosi tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratą jo vardo fondo patalpose Vilniuje.
Netrukus po po G.Steponavičius 15min informavo, kad partijos pirmininko rinkimuose nedalyvaus. Jis tikino, kad tokio sprendimo nenulėmė STT veiksmai.
Vadovauti nori ir eiliniai
Be šių pagrindinių kandidatų Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose skyrių iškeltos Seimo nario Armino Lydekos, Šalčininkų skyriaus vadovės, partijos valdybos narės Julijos Mackevič ir Seimo nario Vitalijaus Gailiaus kandidatūros. Jie visi sutinka varžytis dėl partijos lyderio posto.
Taip pat rinkimuose ketina dalyvauti Kauno liberalas Sergejus Zverevas. Politinių pareigų šiuo metu neinantis liberalas išsikelti kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose nusprendė pats.
Laiške partijos nariams jis rašo, kad pats tikrai neketina siekti politinės karjeros ir dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau mato kelią, kaip partija turėtų pasikeisti po ją ištikusios krizės.
Pasak S.Zverevo, pastarieji įvykiai rodo, kad partijoje būna ir gana rimtų klaidų. Tačiau, skirtingai nei dauguma liberalų, Liberalų lyderiu panoręs būti kaunietis nesiūlo atsiriboti nuo E.Masiulio.
„Mes neturim jokios teisės kaltinti dėl to tik vieną žmogų (buvusį partijos pirmininką), juk jis buvo išrinktas partijos pirmininku jūsų balsavimo dėka. Todėl ir atsakomybė turi būti bendra, reikia garbingai priimti šį iššūkį“, – rašo jis.
Mokysis atskirti kyšį nuo dovanos
Tuo tarpu partijos vadovybė atsigauti po korupcijos skandalo ieško kitų kelių. Šeštadienio suvažiavime liberalai ketina priimti „Skaidrumo standartu“ pavadintą partijos narių etikos kodeksą.
Jame numatyta, kad partijos finansai bus skelbiami viešai, kad visi žinos, kiek partija moka darbuotojams, politikai turės skelbti, iš ko gyvena, ir savo turtus pagrįsti. Be to, dokumente nurodoma, kad visi partijos lyderiai turės skelbti savo darbotvarkes, o į susitikimus su lobistais vaikščioti bent po du.
Be to, numatyta, kad visi partijos nariai turės lankyti viešųjų ir privačių interesų derinimo pamokas, bei išmokti dovanas atskirti nuo kyšių.
E.Gentvilas sako, kad šis dokumentas – kertinis suvažiavimo dokumentas.
„Jis nekeis veiklos, jis tiesiog reglamentuos. Jei kas nors skaidriai elgėsi, tai ir toliau taip elgsis Tiesiog bus aiškios taisyklės su prievolėmis ir atsakomybėmis. Gal reikėjo tą prieš dešimt metų pasidaryti, bet dabar būsime pirmieji, kurie sureagavome į krizę ir pasitvirtinsime tokias taisykles. Kiti pamokslautojai dramblius perka ir jokių problemų nemato. Mes matome būtinybę įforminti tai taisyklėmis“, – sakė jis.
G.Steponavičius taip pat dokumentą vertina teigiamai. Pasak jo, E.Masiulio istorija turi tapti pamoka ne tik liberalams, bet visai politinei sistemai, kad negalima lengvai būti atsainiems žiūrint į galimus neskaidrius, nesąžiningus sprendimus.
„Mes, liberalai, iš šios istorijos išeiname su žymiai aukštesniais reiklumo standartais pirmiausia taikomais sau patiems. Ten yra daug surašytų dalykų: darbotvarkių skelbimas, interesų deklaravimas, daug kitų svarbių aspektų, kurie nėra popieriniai“, – sakė G.Steponavičius.
Susitikimus skelbti nori ne visi
Europarlamentaras P.Auštrevičius taip pat sveikino partijos sprendimą susikurti etikos kodeksą. Politikas sako, kad jo darbe naujos taisyklės nieko nepakeis. Tiesa, jis pripažino, kad ne visi Liberalų sąjūdžio nariai džiugiai sutiko žinią, kad turės skelbti apie kiekvieną savo susitikimą.
„Žinau, kad kai kam kelia rūpestį darbotvarkių skelbimas. Klausimas, iki kokio lygmens politikai tai turi daryti. Manau, kad visi dalyvaujantys renkamuosiuose organuose, skyrių vadovybės turėtų tai daryti ir neturėtų tai sukelti didelės problemos. Ar reikėtų kiekvienam partijos nariui tą daryti, nemanau, kad tai yra taip svarbu“, – sakė jis.
Jis tikino, kad šis dokumentas bus svarbus tik tuomet, jei jo bus nuoširdžiai laikomasi. „Vienas punktas nesuveiks, bet visi kartu, jei jų bus laikomasi nuosekliai, turėtų sukurti naują kokybę“, – sakė jis.
Po to, kai E.Masiulis sulaukė įtarimų paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už koncernui palankius sprendimus, Liberalų sąjūdžio reitingai visuomenės apklausose smuko rekordiškai.
„Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ gegužės 19-26 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausoje partijos populiarumas krito iki 6,6 proc. žemumų, kai balandį už liberalus norėjo balsuoti 15,5 proc. respondentų.
