Reitinge, kuris sudaromas pagal ekspertų ir verslo lyderių pateikiamus vertinimus, Lietuva užėmė 38 vietą 176 šalių sąraše. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.
Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, šis vertinimas primena, jog nevertėtų užmigti ant laurų.
„Ekspertų ir verslininkų žinia mums yra aiški – 2015 metais ir 2016 metų pirmoje pusėje Lietuvoje neįvyko reikšmingų antikorupcinių permainų, nepajudėjome į priekį. Manau, tai puiki proga susimąstyti, ką galime daryti kitaip“, – pranešime spaudai teigė S.Muravjovas.
Anot „Transparency International“, korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.
Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirti 59 balai iš 100 galimų.
Ankstesniame vertinime Lietuva buvo gavusi 61 balą ir užėmė 32 vietą iš 168 valstybių. Lietuva užima 19 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 18-ta. Šiemet, kaip ir 2015 metais, vėl pirmauja Danija bei Naujoji Zelandija, surinkusios po 90 balų. Paskutinis sąraše yra Somalis (10 balų).
S.Skvernelis: suvokimą gali lemti nuskambėję tyrimai
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos pozicijos Korupcijos suvokimo indekse galėjo smukti dėl didelio dėmesio sulaukusių politinės korupcijos tyrimų.
„Kalbant apie baudžiamąjį persekiojimą kovojant su korupcija – tokių tyrimų bus ir jie iš tiesų gali kartais sudaryti įvaizdį apie korupcijos mastą. Bet tokia realybė, korupcija – latentiniai nusikaltimai, jeigu jų netirsime, jų ir nematysime, tai mano toks paaiškinimas, nors šiaip, ką pristatė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tai suvokimo mastai keičiasi ir keičiasi į blogąją pusę“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.
Anot S.Skvernelio, teisėsaugai atliekant stambius tyrimus dėl galimos korupcijos visuomenės reakcija yra dvejopa – visuomenei susidaro įspūdis dėl paplitimo masto, bet kartu rodomas ryžtas kovoti su negerovėmis.
„Bet aš manau, kad per tą prizmę reikia žiūrėti – jeigu mes tokius tyrimus turime ir turime rezultatus, tai valstybės ryžtas ir kova su tuo reiškiniu yra tikrai sveikintinas“, – kalbėjo jis.