Aiškinasi teisme
15min prieš kelias dienas rašė apie nesutarimus tarp buvusios gamyklos „Grąžtai“ patalpų savininkų. Vieni savo dalį nusigriovė, vietoj jos išdygo daugiabučiai, kiti tebevysto veiklą likusiame flygelyje. O nesantaikos priežastis – nesutvarkyta pastarojo pastato dalis, atgręžta į naujus daugiabučius.
Buvusių gamyklos patalpų savininkų esama nemažai: dabar jau nugriauti pastatai priklausė UAB „Noto“, likusio pastato viršutiniai aukštai tapo UAB „Birželio projekto administratoriaus“ nuosavybe (anksčiau priklausė UAB „Grožio medicina“), o pirmasis aukštas priklauso kelioms bendrovėms ir fiziniam asmeniui. Pastarieji bando teisme ginti savo teises, tikindami, kad „Noto“ neįvykdė įsipareigojimų: iki galo nenugriovė jai priklausančių flygelių ir nesutvarkė išorinės pastato sienos. „Noto“ tvirtina padariusi viską, ką turėjusi padaryti pagal 2015 metais pasirašytą sutartį.
Birželio 23-osios g. 12 numeriu pažymėto statinio pirmajame aukšte veikia automobilių plovykla, spaustuvė, autoservisas ir kavinė. Jų patalpos tvarkingos, ten dirba nemažai žmonių. Tačiau du viršutiniai aukštai, net į tas patalpas ir neužėjus, atrodo prastai. Vaizdas iš kitos pusės dar blogesnis – čia statinys labiau primena griuvėsius.
Įtaria pardavinėjant butus
Smulkieji verslininkai, dirbantys pirmajame pastato aukšte, įtarinėja, kad virš jų galvų jau įrenginėjami loftai, net tikina matę pirkėjus.
„Čia tikrai griauna viduje sienas, bendras komunikacijas, ventiliacijos sistemas. Net sukėlė gaisrą, užpylė mums pirmo aukšto patalpas, viskas užfiksuota, bet iš valstybinių institucijų nesulaukiame jokios pagalbos. Arba neatsako, arba atsako formaliai“, – tikino vienas iš pirmojo aukšto patalpų bendrasavininkių Juozas Skaisgiris, UAB „Partnera LT“ vadovas.
O internete jau galima pamatyti, kaip moderniai atrodys šis pastatas ateityje, bei panagrinėti, kurios patalpos jau įsigytos, kurios rezervuotos, kurios dar laukia šeimininkų. Bet, nors kaimynai iš pirmo aukšto tikina kitaip, patalpų savininkai tvirtina ne butus pardavinėjantys, o plotą pastate.
Kaip rašoma „HoBu“ interneto svetainėje, kur ir radome skelbimus apie būsimuosius loftus, „HoBu“ – pačioje Vilniaus širdyje įsikūrusi investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros grupė, viešai rinkai pristačiusi tokio paties pavadinimo platformą, leidžiančią investuoti į projektus Lietuvoje tiesiai iš vystytojų rankų“.
Renka investuotojus, ne pirkėjus
Grupei, kaip ir UAB „Birželio projekto administratorius“, vadovauja tas pats žmogus – Bernardas Žukauskas. Jis 15min tikino, kad su galutiniais pirkėjais jie nedirba.
„Mes esame grupė investuotojų. Susirenkame, įsigyjame patalpas ir tada darome projektą bei pasistatome turtinius vienetus. Viskas. Aš vienas esu nedaug pinigų turintis investuotojas, tai mes susirenkame į vieną būrį daug investuotojų, nusiperkame daiktą ir jį transformuojame. Pirmiausia darome dokumentinę dalį, tada pastatome ir tada parduodame galutiniam vartotojui. Kas parduoda, kas pasilieka nuomai, tai sprendžiame kiekvienas individualiai“, – apie tokį investavimo modelį aiškino B.Žukauskas.
Jis kalba, kad niekas butų šiame pastate įrenginėti neketina, tad ir leidimo paskirties keitimui jiems nereikia: „Mes planuojame loftus. Tą leidžia STR, nekeičiant pastato paskirties. Svarbu sutvarkyti pastatą, kažkas administracinės patalpas darysis, kažkas loftą, kiekvienas pagal savo norus.“
Paskelbė avariniu
UAB „Birželio projekto administratorius“ antradienį paskelbė, kad „buvęs administracinis Vilniaus „Grąžtų“ gamyklos pastatas Birželio 23-ios gatvėje, kurio pirmajame aukšte dirba spaustuvė, autoservisas, kavinė ir automobilių plovykla, paskelbtas pavojingu ir nesaugiu žmonių sveikatai“.
Bendrovės išplatintame pranešime buvo teigiama, kad prof. habil dr. Leono Ustinovičiaus ir jo kolegų grupė šį pastatą pripažino esant avarinės būklės ir rekomendavo nedelsiant imtis jo gelbėjimo darbų.
„Labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių sveikatai ir gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti“, – rašoma statybos ekspertų išvadose.
Minėti ekspertai tvirtina, kad „siekiant išvengti pastato griūties būtina imtis neatidėliotinų veiksmų: nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą ir atlikti konstrukcijų stiprinimo arba pakeitimo statybos-remonto darbus“.
Savo pozicijas gina
Tačiau pirmojo aukšto patalpų savininkai į situaciją žiūri kitaip. Jų teigimu, ši ekspertizė yra neteisėta, todėl jie ją apskundė ir dabar laukia išvadų. Savo patalpas savininkai tvirtina prižiūrintys, tačiau problemų jiems esą kilę dėl to, jog įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė „Noto“ – nenugriovė flygelių likučių, neapšiltino pamatų, nesutvarkė išorinės sienos, ką esą žadėjo.
B.Žukauskas tvirtina, kad jų grupei tokie kaimynų teisminiai ginčai nenaudingi, todėl jie, neketindami pastato griauti ar leisti jam sugriūti, buvo pasiruošę imtis išorės tvarkymo ir net jau buvo sutarę su bendrasavininkiais sutartį pasirašyti, bet esą atėjus tai dienai kaimynai nepasirodė.
„Ginčas stabdo visą veiksmą – jie ginčijasi, o mes stoviniuojame ir laukiame. (…) Mes ateiname sutvarkyti pastato. Jų turtas pirmame aukšte įgis visai kitą vertę, jis bus daug vertingesnis, nei yra šią dieną, bet jie tam priešinasi“, – teigė jis.
Paklaustas, kokius mato sprendimus, B.Žukauskas neslėpė projektą vienaip ar kitaip įgyvendinsiantis: „Mes suprantame, kad pagalius gali kišti, bet tik iki tam tikro laiko – mes galime susėsti ir sutarti, kad mums netrukdytų tvarkytis, tada vienas du trys viską susitvarkome. Arba jie gali trukdyti ir tai gali daryti du metus, po kurių mes vis tiek tai padarysim.“
Jis pripažįsta, kad antruoju atveju investuotojų grupė patirs nuostolių, kuriuos gali tekti kompensuoti būtent pirmojo aukšto kaimynams.
Mes suprantame, kad pagalius gali kišti, bet tik iki tam tikro laiko, – sakė B.Žukauskas.
Pirmajame aukšte esančios gamybinės patalpos investuotojų grupei esą netrukdo. „Mes juk žinome, kad pastatas yra gamybinės paskirties. Ir mes žinome, ir investuotojai žino, ir žino, kad pastatas yra avarinės būklės. Mums ta avarinė būklė netgi į naudą, nes jeigu jos nebūtų, pirmas aukštas galėtų mus tampyti ir tampyti, o po to tik tektų aiškintis dėl nuostolių atlyginimo“, – teigė B.Žukauskas.
Užkoduotas konfliktas ir ateityje
Pastato bendrasavininkiai savo ruožtu būtent to labiausiai ir baiminamasi, kad įrengus loftus, kurių dalis bus gyvenami, virš jų gamybinių įmonių pasipils skundai įvairioms instancijoms dėl nepageidaujamos kaimynystės. Iš dalies jų nuogąstavimus patvirtina ir minėtas pranešimas apie avarinę statinio būklę, kuriame cituojamas vietoj nugriautų gamyklos statinių išdygusio kvartalo B23 gyventojas, susirūpinęs čia gyvenančių vaikų, taip pat – krepšinio mokyklos auklėtinių saugumu.
„B23 kvartalo gyventojai sako gyvenantys nežinioje ir tikisi išgirsti paaiškinimus iš miesto savivaldybės ir pastato savininkų, kada bus sutvarkytas nesaugus objektas šalia jų namų. Gyventojai nesupranta, kodėl šalia išpuoselėto gyvenamojo rajono tebevykdoma aplinką teršianti veikla – styro kietojo kuro kaminai, virsta juodi dūmai, iš spaustuvės sklinda dažų kvapas. Iš automobilių serviso sklinda triukšmas“, – rašoma „Birželio projekto administratoriaus“ pranešime.
B.Žukauskas neslepia savo nuomonės, kad tokios gamybinės patalpos tarp daugiabučių neturėtų egzistuoti, ypač patvirtinus detalųjį planą, pagal kurį čia leidžiama komercinė ir gyvenamoji paskirtis. Sovietmečiu šiame rajone veikė daug gamyklų, tačiau dabar pramoninė veikla esą turėtų kraustytis toliau nuo miesto centro.
