Socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio popietę žurnalistas Šarūnas Černiauskas pasidalijo ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuotas pažeidimas – už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatą į merus Vilniaus rajone Waldemarą Urbaną galimai buvo agituojama jo partijos kolegos valdomoje mokykloje.
„Mieli tėveliai, Vilniaus rajone gyvenantys, lenkiškai kalbantys, aišku ir nebūtinai, direktoriaus prašymas, perduodu: per rinkimus palaikykime Waldemar Urbaną. Ačiū“, – rašoma vieno šios mokyklos pedagogų tėvams išsiųstoje žinutėje (kalba netaisyta).
Savo įraše Š.Černiauskas paviešino, kad tokio pobūdžio agitacija buvo vykdoma Vilniaus rajono Nemėžio šv.Rapolo Kalinausko gimnazijoje.
Ugdymo įstaigai vadovauja taip pat LLRA-KŠS priklausantis ir šios partijos deleguotas Vilniaus miesto tarybos narys Zbignievas Maciejevskis.
15min susisiekus su minimos gimnazijos direktoriumi, šis tikino neplanuojantis pradėti vidinio tyrimo dėl galimų agitacijos pažeidimų, nes „nemato reikalo teisintis“.
„Jeigu žmogus turi įrodymus, tegul nelaukia, kol Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ateis pas jį, tegul neša į VRK. Jeigu jis turi, tačiau aš labai abejoju, nes man išvis atrodo, kad čia yra priešrinkiminė pilnatis“, – kalbėjo Z.Maciejevskis.
Paklaustas, ar bandys aiškintis situaciją dėl galimos agitacijos, mokyklos vadovas pareiškė, kad nemato tame prasmės.
„Aš esu gimnazijos vadovas, man rūpi ugdymo reikalai, o ne žaisti kažkokį žaidimą. (...) Tegul įrodo, kad aš kažką padariau. Ar aš dabar turiu įrodinėti, kad aš nekaltas?“ – piktinosi Z.Maciejevskis.
-
Lenkų sąjunga perskaičiavo Vilniaus krašto lenkus, prašys peržiūrėti oficialią statistiką
-
Vaikų darželių problema Vilniaus rajone – politinė: opozicija kaltina valdžią nenoru ką nors keisti
-
LSDP kandidatas Vilniaus rajono mero rinkimuose – Robertas Duchnevičius
-
Kandidatų į Vilniaus rajono merus debatai 15min: antrasis turas – istorinis pasiekimas ar tik formalumas?
-
Vilniaus rajone dėl mero posto varžosi du lenkai: kodėl vienas yra didžiausias lenkų partijos priešas?
Istoriniai rinkimai
Vienu didžiausių rinkimų netikėtumu tapo tai, kad Vilniaus rajone iki šiol be vargo jau pirmajame ture išrenkamas LLRA-KŠS kandidatas nesurinko tinkamo balsų skaičiaus.
Šįkart šios partijos atstovo Waldemaro Urbano laukia antrasis turas su socialdemokratu Robertu Duchnevičiumi.
Antrojo turo faktą netrukus imta vadinti istoriniu, o už socialdemokratų kandidatą ėmė agituoti ne tik jo komandos nariai ar partijos kolegos, bet ir su Vilniaus rajonu tiesiogiai nesusiję asmenys – žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas ar net viena konservatorių lyderių premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiandien prasideda išankstinis balsavimas antrajame ture. Ta proga atskiras paraginimas Vilniaus rajono gyventojams – eikite balsuoti su dviguba jėga. Ir balsuokite už Robertą Duchnevič.
Vilniaus rajonas pernelyg ilgai, net būdamas sostinės žiedine savivaldybe, arti nerodo tokios sinergijos su miestu, kaip Kauno ar Klaipėdos rajonai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše agitavo premjerė.
Konkurentai neatsilieka, laimėti kovą už Vilniaus rajoną LLRA-KŠS gali padėti kampanijai skirtos nemenkos lėšos – po pirmojo rinkimų turo partija biudžetą papildė dar 50 tūkst. eurų.
Raginti balsuoti nedraudžiama
Jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, Vilniaus rajone stebimas neregėtas agitacinis aktyvumas.
Gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė dalytis nuotraukomis – užfiksuotos balsavimo lapelį primenančios skrajutės, kuriose aiškiai nurodyta kurį kandidatą reikėtų palaikyti.
Pasak visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovo Laimono Petreikio, tai galėtų būti laikoma rinkimų agitacijos pažeidimu tik tuo atveju, jei tokios skrajutės dalijamos arčiau nei 50 metrų nuo rinkimų vietos.
„Politinė agitacija draudžiama nuo sekmadienio vidurnakčio (iš šeštadienio į sekmadienį – aut.) tad šiuo metu politinė agitacija dabar, kad ir kokios formos ji būtų, nėra neteisėta.
Tiesa, reikėtų pasigilinti kur tos skrajutės buvo dalijamos, jei tai buvo daroma visiškai prie išankstinio balsavimo prieigų, tuomet galėtume kalbėti apie galimą pažeidimą“, – komentavo L.Petreikis.
Vertindamas politikų ir visuomenininkų aktyvius raginimus dalyvauti rinkimuose ir Vilniaus rajone balsuoti už konkretų kandidatą, „Baltųjų pirštinių“ vadovas teigė, kad tokioje agitacijoje taip pat neįžvelgia nieko neleistino.
„Įstatymai nedraudžia visuomenininkams ar politikams palaikyti vieną ar kitą kandidatą, ypač jei kalbame apie „Facebook“ įrašus, tai net pagal dabartinį kodeksą, jei tai yra neatlygintinai skleidžiama reklama, padaryta paties asmens, tai net ir žymėjimas yra neprivalomas“, – komentavo L.Petreikis.
Neramus pirmasis turas
„Baltųjų pirštinių“ duomenimis, per pirmąjį turą organizacija sulaukė 24 pranešimų dėl galimų pažeidimų Vilniaus rajone. Tai yra trečias pagal dydį skaičius visoje Lietuvoje.
Vilniaus rajone rinkimų dieną „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksavo net 17 atvejų netinkamai užantspauduotų balsadėžių.
„Tai pakankamai didelis skaičius. Palyginimui, visame Vilniaus mieste turėjome daugiausiai stebėtojų, ten tokių atvejų fiksuota 21.
Taip pat fiksavome 7 atvejus, kai apylinkės buvo nepritaikytos neįgaliesiems.
Taip pat buvo keli atvejai ėjimo į balsavimo kabinas ne po vieną.
Dar keli atvejai buvo fiksuoti, kai rinkimų komisijų nariai tiesiogiai ar netiesiogiai patarinėjo rinkėjams, už ką balsuoti“, – vardijo „Baltųjų pirštinių“ vadovas.
Įdomiausia politinė dvikova
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio, antrasis turas Vilniaus rajone išlieka viena didžiausių šių rinkimų intrigų, tad nenuostabu, kad daugelio dėmesys bus prikaustytas prie šios dvikovos.
„Tai yra regionas aplink Vilnių, kuris labai ilgai buvo valdomas vienos politinės jėgos, kuri realiai sustatydavo savus į visus postus. Tad natūralu, kad matant tokį galimybės langą, daug tradicinių politinių jėgų skiria tam nemažai dėmesio“, – itin aktyvią agitacinę kovą įvertino politikos ekspertas.
Anot M.Jastramskio, LLRA-KŠS antram turui mestos didžiulės investicijos nebūtinai atsipirks, tačiau jos aiškiai rodo, kaip skaudu būtų dabartinei rajono valdžiai netekti mero posto.
„Nėra taip, kad tas, kuris išleidžia daugiau pinigų, automatiškai gauna ir daugiau balsų. Kitas dalykas, LLRA-KŠS labai svarbu yra išlaikyti šį mero postą, nes jį praradus liks meras tik vienoje savivaldybėje.
Vilniaus rajonas jiems – viena svarbiausių tvirtovių, papildomas administracinis resursas, kuris gali padėti ir Seimo rinkimuose“, – vertino politologas.
Vertindamas kandidatų galimybes nugalėti, M.Jastramskis teigė, kad sekmadienio balsavimas neabejotinai gali atnešti staigmenų.
„Kaip bebūtų, čia mes turime etninę takoskyrą – lenkų elektoratas yra ribotas ir pirmasis turas tas lubas parodė, tą svarbu akcentuoti – tai nėra partija, kuri galėtų susikviesti daug rinkėjų papildomai.
Kitas dalykas – LLRA-KŠS kandidato oponento padėtis politiniame spektre yra nebloga. Jis gali pritraukti ir pilietinių mažumų balsų dėl savo pavardės ir panašu, kad sulauks paramos iš dešiniųjų, kurie balsavo už kitas partijas pirmame ture“, – svarstė politikos ekspertas.
