„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 03 28

Kova su ilgalaikiu nedarbu: nauja bedarbių kategorija, atsisakiusieji darbo netektų sveikatos draudimo

Seimą pasiekė pokyčių užimtumo sistemoje projektas. Be gerų intencijų, kaip pastebi kai kurie politikai, gali būti pabloginta dalies bedarbių padėtis – esą dusyk per metus atsisakęs pagal įstatymą tinkamu laikomo darbo pasiūlymo žmogus būtų braukiamas iš Užimtumo tarnybos ir netektų socialinių garantijų, tarkime, nedarbo išmokos, jei tokia jam priklausytų, sveikatos draudimo. Daliai nedirbančių būtų suteiktas naujas – darbo rinkai besirengiančių asmenų statusas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramino, kad palikta daug saugiklių, o pokyčių tikslas – jog žmonės dirbtų ir užsidirbtų.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis šalyje šiuo metu siekia 10 proc. Iš viso tarnyboje registruota daugiau kaip 200 tūkst. asmenų, iš jų – per 174 tūkst. bedarbių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengė ir Seimui svarstyti pateikė Užimtumo įstatymo pataisas.

Be bedarbių ir darbo ieškančių žmonių, atsirastų dar viena kategorija – darbo rinkai besirengiantys asmenys.

Taip pat Seime svarstomos SADM parengtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, numatančios, kad ilgalaikiai bedarbiai sveikatą turėtų draustis patys.

Suplanuoti pokyčiai kelia klausimų kai kuriems opozicijos politikams.

Išmokos darbuotojams iš užsienio

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas būtų suteikiamas žmogui, kurio įsidarbinimą riboja tai, kad jis stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį, jam apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, antstolio nurodymu priverstinai nurašomi pinigai lėšos skolai apmokėti, jis neturi galimybių nuvykti į darbo vietą, turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių žaidimų.

Tokiems darbo neturintiems žmonėms būtų teikiamos individualios užimtumo veiklos planavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugos, taikomos užimtumo didinimo programos.

Pagal įstatymo pataisas, bedarbio statusas būtų naikinamas jei asmuo be svarbių priežasčių per 12 mėnesių laikotarpį antrą kartą atsisakytų jam siūlomo tinkamo darbo.

Taip pat kai bedarbis be svarbių priežasčių savarankiškai neieško darbo ir antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.

Be to, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti nutraukiama žmogui ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojant darbo rinkos paslaugomis. Tokiu atveju jis gali būti pripažįstamas darbo rinkai besirengiančiu.

SADM pateikti įstatymo pakeitimai numato, kad 9 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje (tiek mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka) tinkamu laikomas darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:

  • atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą vykdyti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas);
  • Užimtumo tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su darbo ieškančio asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
  • kelionė nuo darbo ieškančio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 procentų darbo skelbime nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio;
  • darbo skelbime siūlomas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis už tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Prasidėjus dešimtam mėnesiui nuo žmogaus registracijos Užimtumo tarnyboje arba jei gavęs darbo pasiūlymą asmuo kaip bedarbis bus registruotas ilgiau kaip 9 mėnesius per pusantrų metų, tinkamu darbu bus laikomas, jeigu jį leis dirbti sveikata ir atstumas, kelionės iki jo išlaidos nebus didesnės, nei numatyta.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba
Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba

Siekiant padidinti darbo ieškančiųjų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, papildomai numatoma konsultuoti dėl pasirengimo dirbti, verslo kūrimo.

Pavyzdžiui, teikiant konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugą, asmenims būtų suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus, atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir įgyti darbo paieškos įgūdžių, ugdomas asmenų pasirengimas darbo rinkai.

Prie paramos mokymuisi priemonių įtrauktas neformalusis suaugusiųjų švietimas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.

SADM parengtame Užimtumo įstatymo pataisų projekte numatyta ir galimybė mokėti išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams bei juos pritraukusiems darbdaviams.

Siūloma, kad vienkartinė kompensacija persikėlimo išlaidoms darbuotojui siektų ne mažiau kaip 4,1 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) (apie 3 tūkst. eurų), o įmonių aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidoms – iki 7,2 MMA (5256 eurų).

Išmoka būtų mokama šešis mėnesius išdirbusiam žmogui, o įmonei – po 12 mėnesių nuo sutarties pradžios.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs