Pasak šalies vadovės, Konkurencijos taryba tapo aktyvesnė ir profesionalesnė, kova su monopolijų piktnaudžiavimu ir neteisėtais susitarimais stiprėja ir duoda konkrečių rezultatų. Vykdomi gyventojams aktualūs tyrimai ir skiriamos griežtesnės finansinės bausmės pažeidėjams. „Lukoil“ degalinių tinklas už konkurencijos įstatymo pažeidimą nubaustas 1,2 mln. litų, už neteisėtus susitarimus tarp didžiųjų bankų ir saugos tarnybos skirta 57 mln. litų bauda, kartelinius susitarimus vykdę šalies kelionių agentūros nubaustos 5,4 mln. litų.
Aktyvesnė Konkurencijos tarybos veikla sukelia verslo grupių pasipriešinimą, todėl svarbu, kad Konkurencijos taryba išsaugotų stuburą ir toliau koncentruotųsi į stambius tyrimus, ypač elektros ir šilumos gamybos bei komunalinių paslaugų srityse.
Ypatingas dėmesys, pasak prezidentės, turi būti skiriamas biokuro rinkos priežiūrai. Biokuro naudojimas šilumos gamybai auga, tačiau šilumos kainos gyventojams nemažėja. Matomas galimas monopolio formavimasis ir diktatas, todėl Konkurencijos taryba turi griežčiau stebėti šią sritį. Tik reali konkurencija tarp biokuro gamintojų leis atpiginti šilumą gyventojams.
Tiriant biokuro rinką, konkurencijos pažeidimų, dėl kurių vartotojams galėjo padidėti šilumos kaina, kol kas galima įžvelgti tik „Vilniaus energijos" ir „Bionovus" susitarimuose, teigia Konkurencijos tarybos vadovas. Šarūnas Keserauskas tikina, kad taryba tiria šiuos susitarimus, ir tikisi, kad kiti galimi pažeidėjai nutrauks neleistiną veiklą.
„Aš tiesiog informavau prezidentę, kad toks tyrimas („Vilniaus energijos" ir „Bionovus" susitarimų – BNS) vyksta, kadangi mes žinome, kad prezidentė rimtai žiūri į šią rinką. (...) Be abejo, pažeidimų gali būti daug kur, bet kol kas aš nenorėčiau tuo spekuliuoti. Kol kas mes tiriame šią rinką, šituos susitarimus, jeigu mes įtartume, kad yra daugiau susitarimų, mes juos tirtume", – antradienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaitė žurnalistams sakė Š.Keserauskas.
Dabar Lietuvoje paplitęs reiškinys, kai šilumos ir elektros tiekėjai perka technologijas ar kurą iš susijusių įmonių, o galimai išpūstas sąnaudas perkelia ant vartotojų pečių. Todėl būtina įvertinti, ar tokie susitarimai nepažeidžia konkurencijos reikalavimų.
„Tam, kad žmonės už šildymą, elektrą ir komunalines paslaugas mokėtų kuo mažesnes kainas, Konkurencijos taryba turi akylai stebėti rinkoje dominuojančias verslo grupes ir jų sudaromas sutartis su tiekėjais. Monopolininkų vykdomi pirkimai negali virsti nesąžiningo pasipelnymo iš vartotojų šaltiniu“, – sakė šalies vadovė.
Šalies vadovė paragino Konkurencijos tarybą aktyviau naudotis įrankiais, sukurtais efektyvesnei kovai su monopolijų piktnaudžiavimo pažabojimu. Prezidentės iniciatyva buvo sudarytos galimybės Konkurencijos tarybai nustatyti veiklos prioritetus ir susikoncentruoti į stambiausias ir reikšmingiausias sritis, tokias kaip šilumos tiekimas. Taip pat numatyta atsakomybė už sąžiningos konkurencijos pažeidimus įmonės vadovui, prailginti senaties terminai.
Per dvejus metus Konkurencijos taryba pradėjo 58 tyrimus mažmeninės prekybos, finansinių paslaugų, maisto produktų gamybos ir pardavimo, energetikos, transporto, vaistų, telekomunikacijos, viešųjų pirkimų, atliekų tvarkymo, sveikatos priežiūros paslaugų, mažmeninės prekybos degalais ir kituose sektoriuose.