Dar kovo pabaigoje uostamiesčio merui buvo perduota per 500 gyventojų parašų. Vakar bendruomenės atstovai rinkosi savivaldybėje ir diskutavo apie seniūnijos likimą.
„Jei neturėsime artimos valdžios, tai ir normalaus gyvenimo nebus. Visi taip galvojame, todėl ir rinkome parašus. Seniūnija mums labai daug padėjo – gyvenome baloje, be vandens, kanalizacijos, dujų. Seniūnija visa tai mums parūpino“, – „15min“ sakė Giruliuose gyvenanti Zita Mingėlaitė.
Naikinti seniūniją, kuri rūpinasi maždaug 1500 gyventojų bendruomene, siūlo audito kompanija „Ernst and Young“, dar rudenį pradėjusi savivaldybės struktūros auditą. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius neslėpė – permainos būtinos.Pastatas, kuriame šiuo metu veikia seniūnija, kartu yra ir bendruomenės namai. Gyventojai nesiliauja įtarinėti, kad naikindama seniūniją, savivaldybė nori parduoti geroje vietoje esantį žemės sklypą.
„Auditas seniūnijoje nebuvo atliekamas. Tikrintas savivaldybės administracijos darbas, tačiau kadangi seniūnija yra struktūros dalis, ji taip pat buvo vertinama. Įvertinus funkcijas, kurios yra priskirtos seniūnijai, matyti, kad ji jų neatlieka – jai turėtų priklausyti ir socialinių problemų sprendimas, ir išmokos, ir daug kitų funkcijų. Seniūnijai tai nebuvo pavesta, tad realiai ji tų funkcijų ir neatlieka, o kai kurios funkcijos dubliuojasi su savivaldybės“, – aiškino A.Každailevičius.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus A.Každailevičiaus, kalbos apie seniūnijos naikinimą nėra vien gandai. „Savivaldybė turės apsispręsti: arba išplėsti paslaugų spektrą seniūnijoje, arba ją naikinti. Galutinis likimas turėtų paaiškėti vasaros pradžioje. Sprendimą priims taryba“, – sakė valdininkas. Jis neatmetė galimybės, kad seniūnija galėtų būti ir reorganizuota. Pavyzdžiui, ji taptų Miesto ūkio departamento padaliniu, kuris kurortinėje zonoje rūpintųsi švara, saugumu, paplūdimiais.
Meras: seniūnija – lyg konkursų centras
Vakar vykusiame susitikime su Melnragės ir Girulių gyventojais meras R.Taraškevičius teigė, kad audito kompanijai įvertinus seniūnijos darbą peršasi viena mintis – tai ne seniūnija, o grožio konkursų rengimo organizacija.
„Seniūnija daro gražius darbus, organizuoja akcijas, talkas. Vienu metu savivaldybėje buvo svarstomas sumanymas, kad miestą reikėtų skaldyti į seniūnijas. Tačiau Klaipėdos universitetui atlikus studiją pamatėme, kad seniūnijų tinklas būtų sudėtingas. Reikėtų patalpų, technikos. Melnragės ir Girulių seniūnija dabar yra vienintelė, sutinku, kad reikia diskutuoti ir paversti kurortinės vietovės seniūnija“, – sakė meras. Jis tikino, kad jokie drastiški sprendimai nebus priimti nepasitarus su gyventojais.
Melnragės ir Girulių seniūnijos vyresnysis specialistas Romas Važgauskas teigė, kad gyventojai savo noru rinko parašus ir tik jie turi spręsti, ar ši institucija reikalinga. „Mūsų supratimu, ji reikalinga. Sprendžiame aibę problemų – nuo kasdienių, buitinių, iki gatvių tvarkymo, inžinerinių tinklų klojimo“, – sakė specialistas. Seniūnijoje šiuo metu dirba šeši žmonės.
 |
| Sunerimę, kad Melnragės ir Girulių seniūnija bus naikinama, vakar gyventojai atskubėjo pas merą. |
Prašo daugiau funkcijų
Melnragės gyventoja Vida Morkūnienė merui teigė, kad seniūnijai reikėtų perduoti daugiau funkcijų. „Manau, reikėtų išplėsti socialinę veiklą – vykdyti registraciją, išduoti pažymas, nuimti dalį funkcijų nuo miesto valdžios ir perduoti seniūnijai. Čia daug turistų, galėtų veikti ir mažytis Turizmo informacijos centras. Dėdami parašus žmonės pasirašė už struktūros pakeitimą“, – sakė melnragiškė.
Jai antrino ir su „15min“ bendravęs Stasys Bagdonas: „Seniūnija yra tarsi diržas, kuris jungia su savivaldybe, jai reikėtų suteikti daugiau teisių. Kitas svarbus dalykas – seniūniją žmonės myli, jos darbuotojai yra įvairių renginių organizatoriai, žino žmonių nuotaikas“, – sakė melnragiškis.
Turi įtarimų
Pastatas, kuriame šiuo metu veikia seniūnija, kartu yra ir bendruomenės namai. Gyventojai nesiliauja įtarinėti, kad naikindama seniūniją, savivaldybė nori parduoti geroje vietoje esantį žemės sklypą. „Visa ši istorija apaugo sąmokslo teorijomis. Niekam šio pastato neprireikė, galiu garantuoti“, – sakė meras. Jis teigė seniūnijos būstinę įsivaizduojąs kaip bendruomenės namus, kultūros centrą.
Tačiau R.Taraškevičius taip pat pripažino, kad bendruomenė nepajėgtų be savivaldybės paramos išlaikyti pastato, kuriam jau dabar reikia kapitalinio remonto.
Jeigu bus nuspręsta nenaikinti seniūnijos, jos atliekamas funkcijas tektų perskirstyti, o dalį darbuotojų perkelti iš savivaldybės, tačiau tam prireiktų papildomų lėšų.
