Pasak sąjūdžio lyderio, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, koncerno „Rubicon Group“ buvusio akcininko Remigijaus Lapinsko, šeštadienį vykusiame suvažiavime dalyvavo daugiau nei 150 žmonių, kurie norėtų būti naujos organizacijos nariais.
Tačiau suvažiavimo dokumentus pasirašo šeši asmenys. Be Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko R.Lapinsko, po šeštadienį priimta rezoliucija pasirašė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Ieva Budraitė, Kauno urėdas Saulius Lazauskas, viešosios įstaigos „Žalioji Lietuva“ vadovas Rimantas Braziulis, buvęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, buvęs Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas Vaidotas Antanaitis ir buvęs Naujosios sąjungos atstovas Seime Gintautas Kniukšta.
Vis dėlto R.Lapinskas sako, kad netrukus organizacija bus įsteigta formaliai ir į ją bus kviečiami visi norintys.
„Mes dabar steigiame asociaciją, o paskui auginsime narių skaičių, nes, pavyzdžiui, Estijoje tokia organizacija jau turi daugiau nei 6 tūkst. narių, tai mes manome, kad ir mūsų organizacija gali stipriai augti“, - teigė jis.
Tačiau R.Lapinskas neigia, kad ši organizacija kažkada gali tapti politine jėga. „Tai bus platus visuomeninis judėjimas“, - teigė pašnekovas.
Vis dėlto politinį palaikymą jis jau turi. Ir ne tik todėl, kad vienas iš organizatorių pats vadovauja partijai. Pasak R.Lapinsko, šeštadienį suvažiavimas gavo gražų palaikantį konservatoriaus Seimo nario Jurgio Razmos laišką, jo pasveikinti atvyko europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Reikalauja ministro galvos
R.Lapinskas neslepia, kad besikuriančio judėjimo pagrindinis tikslas – kišti pagalius į ratus urėdijų reformai. Šeštadienį priimtoje rezoliucijoje organizacija paskelbė vienuolika reikalavimų Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui:
- Sustabdyti skubotai ir nekompetentingai vykdomą, tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą.
- Atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos, neskaidraus VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus ir valdybos konkurso organizavimo, galimai nusikalstamo Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų švaistymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje.
- Atlikti ir pateikti visuomenei planuojamos pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
- Vyriausybei sudaryti darbo grupę, konsultuotis ir tartis su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ sudaryta derybine grupe dėl tolimesnių valstybinių miškų valdymo pertvarkos žingsnių.
- Parengti ilgalaikę miškų urėdijų darbuotojų valdymo programą, užtikrinančią siauros miškininkystės specializacijos darbuotojų darbo vietų išsaugojimą, arba lygiaverčio įdarbinimo užtikrinimą kitose darbovietėse.
- Užtikrinti skaidrumą ir kandidatų nepriklausomumą, parenkant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovą. Atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės valdybą ir iš naujo paskelbti narių atrankos konkursą.
- Įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patariamąją kolegiją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ deleguotus atstovus.
- Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.1-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 11 d., siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra atitiko visus privalomus Lietuvos Respublikos Seimo Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus.
- Atlikti tyrimą ir viešai paskelbti, ar minėtas įstatymas yra nepriekaištingas antikorupcinio vertinimo požiūriu.
- Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą nuostata, pagal kurią ministrai turėtų atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo, atliekant pareigas.
- Inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl suinteresuotų verslo grupių įtakos politikams priimant Miškų įstatymo pakeitimus.
Jei jie nebus vykdomi, pasak R.Lapinsko, įmanomi teisiniai ginčai, nepaklusnumo akcijos, demonstracijos.
„Mes reikalaujame ministro atstatydinimo. Įžeidus visą grupę žmonių, kaip tai buvo padaryta, tai jau yra gerokai pavėluotas reikalavimas, nes dar buvo tikimasi, kad su miškininkais bus kalbamasi per jų organizacijas, bet jie nieko nepasiekė, tai teko platesniems visuomenės sluoksniams pabandyti ateiti į pagalbą“, - sakė pašnekovas.
Mes siūlome nedelsiant suorganizuoti regioninius visuotinius miškininkų susirinkimus, susitarti vieningai veikti ir nepasirašyti sutikimų pereiti į naują, neskaidriai ir nedemokratiškai kuriamą įmonę.
Jis sakė, kad sąjūdis nėra prieš reformas, tačiau siekia keisti būdą, kaip jos vykdomos.
Anot jo, miškininkai nenusipelnė abejingumo, nes prie visų valdžių ir visų režimų sugebėjo išsaugoti didžiausią valstybės turtą – miškus ir padidinti jo vertę.
„Šiandien miškas yra didžiausias Lietuvos turtas, kuris priklauso visiems. Skirtingai nuo kitų valstybės turtų, kurie buvo sėkmingai išgrobstyti, pavyzdžiui, laivininkystė, kurios nebeturime, miškai išsaugoti ir geri. Todėl neaišku, kodėl miškininkai yra tokie blogi ir pelningai veikiančias įmones staiga reikia draskyti“ - aiškino, kodėl prireikė burti sąjūdį, R.Lapinskas.
Lygina su partizanais
Šeštadienį susirinkę žmonės išplatino ne tik rezoliuciją su reikalavimais valdžiai, bet ir kreipimąsi į pačius miškininkus.
Jame kviečiama pamiršti visas baimes ir biokotuoti reformą. Be to, lyginamasi su partizanais.
„Mes suprantame, kad miškininkai pavargo nuo įtampos ir nežinios, nori išsaugoti savo darbo vietas, todėl kai kurie iš jūsų nebenori garbingai ginti savo teisių, abejingai stebi vykstantį valstybinių miškų sistemos griovimą.
Tuo pačiu norime Jūsų paklausti: ar Lietuvos partizanai, priplėkusiuose bunkeriuose, gynę šalies laisvę ir Sibiro tremtiniai, apledėjusiuose barakuose, buvo mažiau pavargę? Ar žmogiškasis orumas, savigarba, miškininkų tradicijos Jums nieko nebereiškia? Esame įsitikinę, kad visa tai Jums tebėra svarbu ir brangu.
Todėl kviečiame pamiršti visas baimes, visus nesutarimus, atsisakyti gėdingų vietinių rietenų, susivienyti į vieną kumštį ir parodyti vienybę, kad Lietuva tebėra demokratinė valstybė, ir kad žmonių rinkta valdžia turi paisyti savo rinkėjų valios. Susivieniję, Jūs būsite nenugalimi, Jūs apginsite ne tik save – Jūs apginsite ir mišką, ir valstybę!
Mes siūlome nedelsiant suorganizuoti regioninius visuotinius miškininkų susirinkimus, susitarti vieningai veikti ir nepasirašyti sutikimų pereiti į naują, neskaidriai ir nedemokratiškai kuriamą įmonę. Mes taip pat siūlome dar šiemet surengti visuotinį miškininkų suvažiavimą, kuris vieningai pareikalautų sustabdyti neskaidriai ir nedemokratiškai vykdomą reformą ir pradėti derybas su miškininkų, mokslininkų ir visuomenės atstovais“, - ragina sąjūdžio kūrėjai.
Pertvarkyti Generalinę miškų urėdiją ir 42 regionines urėdijas Seimas nutarė šiemet liepą. Vyriausybė jau yra nustačiusi, kad miškus turi valdyti Valstybinė miškų urėdija su padaliniais.
