Tokį pasiūlymą – naudoti dronus tiriant oro užterštumą – politikas paviešino pastarajame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko praėjusį gruodį. Žadėjo su šiuo pasiūlymu supažindinti jis ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą bei Aplinkos ministeriją.
Paklaustas, ar pats asmeniškai savo aplinkoje, kurioje gyvena, susiduria su taršos problema, J.Koryzna 15min žurnalistei atsakė teigiamai: „Taip, turiu tokių kaimynų. Bent jau vieną Žaliakalnyje tai tikrai. Jau gerą dešimtmetį vyksta toks teršimas ir kaimynai nieko negali padaryti. Bandžiau ir anksčiau apie šią problemą kalbėti, bet centrinėje valdžioje nesulaukiau palaikymo, o Kaune visiškai teisingai atsakė, kad mes be Seimo ir Vyriausybės nieko negalėsime padaryti. Dabar, pasikeitus valdžiai, galbūt atsirado vilčių“.
Pasak tarybos nario, jeigu pramoninės krosnys turi valymo įrenginius ir degimas jose vyksta aukštesnėje temperatūroje, tai buitinės krosnys jokių valymo įrenginių neturi ir degimas jose vyksta neaukštoje temperatūroje. Tokiu atveju į orą išmetama daug kietųjų dalelių bei kitokių teršalų.
„Gerai, jeigu deginamos malkos, nors tai taip pat didina užterštumą, bet didesnių problemų nesukelia ir yra leistina. Situacija keičiasi iš esmės, kuomet kai kurie piliečiai degina atliekas, dažniausiai – medžio drožlių plokščių atraižas, kurios dideliais kiekiais susidaro baldų gamyboje. Baldininkai stengiasi tomis atliekomis atsikratyti ir tiesiog atiduoda, o kai kada net savo transportu nemokamai atveža. Taip pažeidžiamas įstatymas, nes atliekų deginimas yra uždraustas“, – problemą paaiškino J.Koryzna.
Tikrintojų ima ir neįsileidžia
Anot tarybos nario, medžio drožlių plokštės, degdamos buitinėse krosnyse, ne tik išskiria labai blogo kvapo dūmų, bet ir visą eilę labai kenksmingų vėžį sukeliančių medžiagų – formaldehidų, fenolių ir t. t. Degindami tokias atliekas, gyventojai sutaupo šildymui nepirkdami malkų, bet tuo pačiu kenkia aplinkinių sveikatai.
Politiko teigimu, dūmai „nusėda“ ne kenksmingas atliekas deginančio gyventojo kieme, o gretimuose kaimynų kiemuose – viskas priklauso nuo vėjo krypties. Tokiu atveju žmonės priversti sėdėti namuose užsidarę ir net negali pravėdinti savo patalpų.
„Problema nėra nauja. Bandžiau ir anksčiau ją spręsti savivaldybės lygmenyje, bet atliekas deginantys gyventojai po pirmo savivaldybės tarnautojo apsilankymo kiek aprimsta, tačiau vėliau užsirakina duris ir paleidžia šunis. Galimybė pakeisti situaciją išnyksta. Niekas nebegali patekti į privačią teršėjo erdvę, o kenksmingi dūmai ir toliau virsta iš kamino, nuodija aplinkinius.
Savivaldybių aplinkosaugos struktūros ir kitos aplinkosaugos institucijos tampa bejėgės. Jos nebegali apginti teisėtos nuodijamų gyventojų teisės kvėpuoti švariu oru ir užtikrinti įstatymo laikymąsi. Net ir pavykus patekti į tokio atliekas deginančio gyventojo katilinę, dažnai parodoma prie sienos sukrauta malkų krūvelė, o realiai deginamos kenksmingos medžiagos gali būti laikomos kitoje patalpoje“, – patikino J.Koryzna.
Šiai problemai spręsti jis siūlo įteisinti dronų panaudojimą. Kilus įtarimui ar esant gyventojų nusiskundimui, savivaldybių aplinkosaugos ar kitų atsakingų struktūrų darbuotojai, tarybos nario nuomone, net ir nepatekę į įtariamo teršėjo teritoriją, galėtų pakelti droną virš rūkstančio kamino, paimti užteršto oro mėginį ir jį ištirti laboratorijoje. Nustačius dūmuose neleistinų medžiagų, būtų konstatuojamas pažeidimas.
„Esant ginčui, toks pilietis turėtų įsileisti komisiją prie savo krosnies, kuri paimtų mėginį iš vidaus. Ir taptų viskas aišku, nes degdamos tokios kenksmingos medžiagos palieka pėdsakus dervų pavidalu. Toks pilietis turėtų sumokėti baudą (ir dabar yra numatytos administracinės nuobaudos dėl taršos, tačiau įstatymo veikimas užtikrinimas iš dalies tik juridinių asmenų atžvilgiu) ir padengti laboratorinių tyrimų išlaidas.
Tačiau tam, kad būtų galima panaudoti dronus kovai su oro teršėjais, reikia ne tik savivaldybių, bet ir centrinės valdžios pastangų. Reikia pakeisti ar patobulinti kai kuriuos įstatymus. Štai dabar galiojančiame Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje tiesiog parašyta, kad draudžiama deginti atliekas, bet tai nėra logiškas draudimas, nes jis per daug nekonkretus. Juk gryno medžio baldų ar kitų medinių daiktų gamyboje susidariusios atliekos taip pat yra atliekos ir jos yra gryniausio medžio. Jos gali būti puikiausios malkos. Tad kodėl jas draudžiama deginti?“, – retorinį klausimą iškėlė pašnekovas.
Oro užterštumas labiausiai kyla, anot J.Koryznos, senesnės statybos privačių gyvenamųjų namų rajonuose, kurie yra arčiau miestų centrų.
„Kai išeini į kiemą ir nuo kaimyno paleistų dūmų tiesiog pykina, ir kai tai vyksta kasdien... Tai ypač svarbu dabar, siaučiant pandemijai, kai švarus oras mūsų sveikatai ypač reikalingas“, – patikino Kauno tarybos narys.
Ar nepažeis asmens privatumo?
Ką apie tokį J.Koryznos pasiūlymą galvoja Kauno miesto savivaldybės administracija? Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgos Pakrosnienės, išanalizavus viešai prieinamą informaciją, pastebima, kad kai kuriose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada ar Kinija, yra bandymų bepiločius orlaivius naudoti aplinkos oro kokybei tirti, tačiau jie dažniausiai naudojami aplinkos oro kokybės stebėsenai vykdyti. Aptiko Kauno miesto savivaldybės administracija ir vienos Kanados įmonės informaciją, kad bepiločių orlaivių pagalba išties galima analizuoti išmetimus iš individualių namų kaminų.
Specialistės teigimu, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, siekiant nubausti galimą pažeidėją, mėginius paimti ir juos ištirti gali tik licencijuotos laboratorijos, kurios turi atsakingų institucijų išduotus leidimus ir sertifikuotą įrangą. Tik taip galima teismuose įrodyti fizinių ar juridinių asmenų galimai padarytą nusižengimą.
„Lieka neaišku, ar minėtų priemonių naudojimas nepažeistų asmens privatumo, ar pagal galiojančius teisės aktus galima būtų tirti išmetimus iš kamino be savininko sutikimo. Todėl manome, kad reikalinga platesnė diskusija šiuo klausimu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu (AAD)“, – patikino savivaldybės atstovė.
Oro kokybę matuos 20-yje Kauno vietų
Pasak J.Pakrosnienės, Kauno mieste aplinkos oro kokybės stebėsena vykdoma jau daugiau kaip 25-erius metai. Per tą laiką keitėsi ir stebėsenos metodikos, ir technologijos.
„Seniai pastebėjome, kad mieste oro kokybę stebėti tik keliose automatizuotose oro kokybės matavimo stotyse nepakanka. Aplinkos oro kokybė yra nuolat kintanti, ją sąlygoja daug veiksnių: transporto eismo intensyvumas, individualių namų šildymas, pramonės įmonės, reljefas, meteorologiniai reiškiniai ir kt. Kad gautume kuo tikslesnę informaciją, tikslinga sutankinti aplinkos oro stebėsenos matavimo sistemą.
Ilgą laiką mus ribojo labai brangi įranga ir dideli jos eksploatavimo kaštai. Tobulėjant technologijoms, atsiranda naujos galimybės ir aplinkos stebėsenos srityje. Išmanieji miestai naudoja modernias technologijas, teikdami paslaugas ir spręsdami įvairias miesto problemas, tokias kaip oro tarša, transporto spūstys ir saugumo problemos“, – patikino savivaldybės atstovė.
Todėl, anot jos, 2020 metų lapkričio 20 dieną Kauno miesto savivaldybė pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dicto Citius“ dėl aplinkos oro kokybės matavimo paslaugų. 20-yje nustatytų vietų Kaune bus nuolat matuojama aplinkos oro kokybė. Matavimai bus atliekami išmaniais, moderniais, mobiliais, autonomiškai veikiančiais matavimo prietaisais. Specialiai sukonfigūruoti jutikliai stebės daugybę parametrų aplinkoje.
20-yje nustatytų vietų Kaune bus nuolat matuojama aplinkos oro kokybė.
„Nupirkę šias paslaugas, norime turėti įrankį, kuris leistų kuo skubiau reaguoti į taršos židinius, analizuoti galimas taršos priežastis ir priimti sprendimus dėl operatyvių priemonių taikymo. Bėgant laikui, savivaldybė susidarys aiškų problematinių vietovių vaizdą, spręs, kur reikia optimizuoti infrastruktūrą. Gauti duomenys padės priimti sprendimus dėl transporto srautų reguliavimo, urbanistinio planavimo veiksmų“, – paaiškino J.Pakrosnienė.
Pernai – tik trys skundai dėl taršos
2014 metais Kauno miesto savivaldybės užsakymu buvo atlikta galimybių studija „Individualių namų valdų šildymo įtaka Kauno miesto aplinkos oro kokybei“. Tyrimų rezultatai parodė, kad šalies miestuose didžiausios teršalų koncentracijos tikėtinos tuose rajonuose, kurie yra prie intensyvaus eismo gatvių ir kuriuose yra daug individualių namų. Kauno mieste šaltuoju metų laiku aplinkos oro kokybė prastesnė tuose rajonuose, kuriuose vyrauja žemaaukščiai individualūs namai, pvz., Žaliakalnyje, Aleksote, Žemuosiuose Šančiuose.
J.Pakrosnienė priminė, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės.
Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 51,4 papunkčiu, mieste yra draudžiama deginti atliekas. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.
Negana to, gyventojai, besišildantys namus individualiai, turi laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Krosnys ir dūmtraukiai turi būti patikrinti, sutvarkyti prieš šildymo sezoną. Suodžius iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš eksploatavimo pradžią, o šildymo sezono metu juos reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
„Gyventojai, įtarę, kad kaimynas galimai degina atliekas, gali kreiptis į AAD arba savivaldybę. Tiek AAD inspektoriai, tiek savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai atvyksta į namų valdą ir nustato, skundas pagrįstas ar ne.
Pernai fiksuoti trys tokie skundai. Vieną skundą gavome metų pabaigoje, tad sugriežtinto karantino metu patikrinimo atlikti negalime. Kitas skundas persiųstas nagrinėti AAD, nes jis buvo dėl įmonės galimos taršos, trečias buvo nepagrįstas. Skundų sulaukiame nedaug, dažnu atveju skundžiamasi, kai šildymui naudojama akmens anglis, kuri yra taršus kuras, bet, deja, leistinas. Visada rekomenduojame ieškoti kitų alternatyvų. Piktybinių atliekų degintojų jau keleri metai nepasitaiko“, – patikino Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Dronai šiam tikslui naudojami Lenkijoje
Visais šiais klausimais pasisakė ir Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis. Pasak jo, siūlymas naudoti dronus ir vykdyti paimtų pelenų sudėties ėminio tyrimus gali būti taikomas draudimo deginti atliekas individualiuose namų ūkiuose (būstuose) laikymosi kontrolei užtikrinti. Ministerijos žiniomis, panašūs metodai taikomi kai kuriose Lenkijos savivaldose.
Piktybinių atliekų degintojų Kaune jau keleri metai nepasitaiko.
Atsižvelgiant į šios šalies patirtį, dronų naudojimas neleistų nustatyti netinkamų medžiagų deginimo fakto, o tik padėtų identifikuoti galimą neleistinų medžiagų deginimą (dėl dronų analizės instrumentų matavimo paklaidos). Atliekų deginimo faktui konstatuoti būtų privalu atlikti fizinį kurą deginančiame įrenginyje naudojamo kuro patikrinimą.
„Skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvoje dronų panaudojimo efektyvumą sumažintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyto patekimo į fizinių asmenų privačią valdą (būstą) ribojimas (būtinybė gauti teismo leidimą, atsižvelgiant į Konstitucijos 24 straipsnį).
Siekiant vykdyti operatyvią ir veiksmingą namų ūkiuose deginamų medžiagų kontrolę, manytume, kad turėtų būti sustiprintos savivaldybių galios vykdyti tokią kontrolę viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu, kai savivaldybės institucijos, esant poreikiui, galėtų priimti sprendimą taikyti inovatyvias priemones, įskaitant pasiūlyme pateiktą dronų naudojimą ir pelenų mėginio analizę atliekų deginimo faktui nustatyti“, – nuomonę išsakė AM atstovas.
Oro taršai mažinti siūlo kompensacijas
Specialistas pripažino, kad kuro deginimas namų ūkiuose reikšmingai prisideda prie oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (išmetama 42 proc. viso kietųjų dalelių kiekio). Ši tarša dažnai sąlygoja aplinkos užterštumo kietosiomis dalelėmis paros ribinės vertės viršijimus šildymo sezono laikotarpiu.
Tarša iš namų ūkių šildymo įrenginių, pasak P.Žvirblio, priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., naudojamo kietojo kuro kokybės, įskaitant drėgmę, šildymo įrenginio technologijos, jo nusidėvėjimo ir šildymo sistemos komponentų (dūmtakių) tinkamos priežiūros, įskaitant reguliarų jų valymą. Tam tikrais atvejais iš kamino sklindančius vizualiai matomus ir nemalonų kvapą skleidžiančius dūmus gali lemti ne atliekų deginimas, o deginimo įrenginio ar kamino techninė būklė, kuro kokybė, pvz., techniškai netvarkingi šildymo įrenginiai ir kaminai, ilgą laiką nevalyti ar netinkamai išvalyti dūmtakiai, deginama drėgna mediena ar šiuo metu dar nedraudžiama deginti akmens anglis.
„Oro taršos mažinimo priemonės yra numatytos Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Taršai kietosiomis dalelėmis mažinti ir oro kokybei lokalioje vietoje gerinti teikiamos kompensacijos, gyventojams keičiant neefektyvius biokurą deginančius įrenginius į mažiau taršius biokuro katilus, kurie atitinka ekologinio projekto reikalavimus, ar šilumos siurblius.
Numatoma vykdyti informacines kampanijas apie kietojo kuro ir atliekų deginimo daromą poveikį aplinkai bei galimybes gyventojams prisidėti prie taršos mažinimo. Siekiame, kad didžiausias prioritetas pirmiausia būtų skiriamas individualių būstų gyventojus edukuojančioms ir skatinamosioms priemonėms. Manome, kad turėtų būti stiprinama kietojo kuro kokybės kontrolė ir stiprinama naudojamų šildymo įrenginių techninė priežiūra“, – patikino AM atstovas.
Numatyta perpus sumažinti oro taršą
Pasak pašnekovo, aštuonioliktosios Vyriausybės programoje numatyta perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą; remti savivaldybių ir visuomenines iniciatyvas, matuoti ir gerinti oro kokybę urbanizuotose teritorijose (įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sprendimų); palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, įskaitant anglis. Šios programos įgyvendinimui konkrečios priemonės dar nesuplanuotos.
Dabar Lietuvoje aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. AM organizuoja valstybinį aplinkos monitoringą (įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra). Matavimo vietos nustatomos atsižvelgiant į aplinkos oro užterštumo lygį ir gyventojų skaičių. Kauno mieste nuolatiniai oro kokybės tyrimai vykdomi dviejose valstybinio oro monitoringo stotyse Noreikiškėse ir Petrašiūnuose.
Savivaldybių aplinkos monitoringą, skirtą gauti išsamią informaciją apie savivaldybės teritorijos aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones gyventojams tinkamai aplinkos kokybei užtikrinti, organizuoja savivaldybių institucijos. Organizuodamos ir vykdydamos šį monitoringą, jos turi teikti informaciją visuomenei.
Apie pastebėtus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojai gali pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai – AAD bendruoju pagalbos tel. nr. 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos tel. nr. 8 5 273 2995, el. paštu info@aad.am.lt.
Už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų.
AAD gavus skundą dėl neteisėto atliekų deginimo, gali būti atliekamas patikrinimas fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Siekiant nustatyti, ar neleistinai nedeginamos atliekos, P.Žvirblio teigimu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai patikrinimo metu gali atlikti vizualinį įvertinimą (pvz., apžiūrėti kurą deginančiame įrenginyje deginamas medžiagas, susidariusius pelenus, netoli įrenginio laikomas medžiagas, kuro atsargas).
Pagal Administracinių nusižengimo kodekso 242 straipsnį, už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
AAD kasmet organizuoja ūkio subjektų ir fizinių asmenų patikrinimo akcijas, pvz., „Kaminukas“, kurios metu gyvenamuosiuose rajonuose tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir kuro katilai, juose deginamas kuras.
