„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 03 10

Kovo 11-osios koncertus Vilniuje europarlamentaras Vytautas Landsbergis iškeitė į susitikimą su Punsko lietuviais

Kovo 11-ajai skirtus renginius sekmadienį pirmasis faktinis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis išmainė į susitikimus su Lenkijos lietuviais.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kaip ir kasmet, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas sulaukė kvietimų į daugelį renginių, skirtų 23-iosioms Nepriklausomybės atkūrimo metinėms. Tačiau sekmadienį jis visai dienai iškeliauja į Punską išreikšti savo paramą vietos lietuviams ir oficialiuose renginiuose dalyvaus tik pirmadienį.

„Renginių yra Vilniuje ir kitur. Džiugina, kad šiemet jų labai daug. Mielai eičiau paklausyti koncertų, pažiūrėti, kaip jaunimas švenčia, – sekmadienį, pakeliui į Lenkiją, portalui 15min.lt sakė politikas. – Bet kvietimas į Punską – labai malonus ir gana retas, senokai ten buvau. Tautiečius apėmusi liūdna nuotaika, jie turi dvasinių problemų dėl švietimo politikos. Nutariau važiuoti ir kartu su jais paminėti Kovo 11-osios metines.“

Vytautas Landsbergis: „Tautiečius apėmusi liūdna nuotaika, jie turi dvasinių problemų dėl švietimo politikos.“

Punske sekmadienį bus aukojamos šv. Mišios, vėliau rengiamas koncertas Punsko lietuvių kultūros namuose. Šventę organizuoja vietos Kovo 11-osios lietuvių licėjus ir Lenkijos lietuvių bendruomenė.

V.Landsbergis vylėsi, kad bus laiko pasikalbėti ir dabar išeiviams bene opiausia švietimo tema. „Tikriausiai susitikimuose su valsčiaus vadovais, kultūros veikėjais ir mokytojais aptarsime aktualiausią, skaudžiausią dalyką. Bus galima pakalbėti apie pozicijas, nors tai nėra vienintelė problema“, – sakė europarlamentaras.

Jis priminė, kad viena iš konservatorių lyderių, Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė paskelbė „gana stiprų pareiškimą“. Vasario viduryje parlamentarė kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių dėl Punsko valsčiuje uždaromų trijų lietuviškų mokyklų. I.Degutienė nustebo, kad toks sprendimas buvo priimtas kitą dieną po Vyriausybės vadovo vizito į Lenkiją.

Kiek anksčiau Seimo vicepirmininkė buvo atkreipusi dėmesį į sudėtingą Lenkijos lietuvių situaciją. A.Butkevičius tuomet patikino, kad šiems aktualūs klausimai bus iškelti susitikimuose su aukščiausiais šalies pareigūnais. Tačiau jau kitą dieną po vizito Punsko valsčiaus Švietimo, finansų ir ūkio komisija nusprendė uždaryti visas tris lietuviškas mokyklas – Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių. Vėliau tam pritarė ir Punsko valsčiaus taryba.

Į Punską vyks ir švietimo ministras

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis savo ruožtu kreipėsi į Punsko valsčiaus savivaldybę, prašydamas neskubėti uždaryti mokyklų. Anot jo, žadama ieškoti finansinės paramos iš Lietuvos biudžeto.

Beje, pirmadienį D.Pavalkis ketina dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Punske, kur šias problemas galės aptarti ne tik su moksleivių tėvais, mokyklų ir bendruomenės, bet ir vietos valdžios atstovais.

A.Butkevičiaus manymu, dalinė parama neišsprendžia ilgalaikių problemų. „Mūsų pozicija būtų tokia, kad Lenkija turėtų išspręsti šituos klausimus. (…) Jeigu bus reikalingas dalinis finansavimas iš Lietuvos, tikrai gal ir skirsime, bet vis dėlto tokie daliniai piniginiai skyrimai nesprendžia problemų ilgalaikiame procese. Turėtų būti dvišalis susitarimas, kaip toliau elgtis ir kad kiekvienais metais tikrai nereikėtų šito klausimo svarstyti ar kelti problemų“, – anksčiau žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Algirdas Butkevičius: „Jei bus reikalingas dalinis finansavimas, gal ir skirsime, bet tokie daliniai piniginiai skyrimai nesprendžia problemų ilgalaikiame procese.“

Pasak jo, Lietuvos Vyriausybė svarstys galimybę skirti 350–400 tūkst. litų lietuviškoms mokykloms Punsko valsčiuje išsaugoti. Ankstesnė Vyriausybė užpernai tam buvo skyrusi 350 tūkst. litų.

Lenkijoje per dešimtmetį nebeliko pusės lietuviškų mokyklų. Uždarius minėtas mokyklas, Lenkijoje lietuviškai būtų galima mokytis tik Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje, Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja vien dėl Lietuvos finansinės pagalbos.

Šios šalies lietuvių teigimu, Lenkijos švietimo ministerija prieš pusantrų metų pripažino problemą dėl lietuviškų mokyklų ir žadėjo padidinti finansavimą 80 proc., bet vėliau apsigalvojo ir lėšas padidino tik 20 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad mūsų šalis Vilniaus ir Šalčininkų krašte išlaiko net labai mažas mokyklas su 6–9 moksleiviais, todėl to paties tikisi iš Lenkijos.

Lietuvoje yra bent 10 lenkiškų mokyklų, kur mokosi po mažiau nei 50 moksleivių. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinėje mokykloje mokosi šeši mokiniai, Dailidžių pagrindinėje mokykloje – 17.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs