Iki lyderių buvo toli
W.Tomaszewskis savivaldos rinkimų kampanijos ir rinkimų vakarą viešai piktinosi, esą jis buvęs ignoruojamas remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, kur jo nebuvo tarp Vilniaus mero rinkimų favoritų. Jis tikino surenkantis tiek pat balsų, kaip ir Mykolas Majauskas ar Tomas Vytautas Raskevičius.
Kaip paaiškėjo, apklausos iš esmės pasitvirtino – W.Tomaszewskiui nepavyko įsiterpti tarp keturių favoritais dar iki rinkimų vadintų kandidatų, jis gavo 8,61 proc. balsų ir liko penktas, nuo ketvirtoje vietoje esančio T.V.Raskevičiaus atsilikęs apie pusantro procento balsų.
Vis dėlto pirmadienio spaudos konferencijoje BNS W.Tomaszewskis teigiamai įvertino savivaldos rinkimų rezultatus ir sakė neabejojantis, kad partijos kandidatas Waldemaras Urbanas bus išrinktas Vilniaus rajono meru. Čia pirmą kartą prireikė antrojo turo, iki tol dukart tiesioginiuose merų rinkimuose buvo laimėjusi tos pačios partijos atstovė Marija Rekst.
„Waldemaras Urbanas užsitikrino laimėjimą antrame rate, kadangi visi supranta, kad, turint tokį didelį palaikymą, pakeitimų realiai negali būti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė W.Tomaszewskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, W.Urbanas pirmajame mero rinkimų ture surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, antroje vietoje liko socialdemokratų partijos kandidatas Robertas Duchnevičius su 24,84 proc. balsų.
Rezultatais džiaugiasi
W.Tomaszewskis teigė, kad pirmojo rinkimų turo rezultatai partijai yra geri, gauta daugiau rinkėjų balsų nei 2019 metais.
„Mes gavome gerokai daugiau balsų, praėjusiuose rinkimuose 59 tūkst. ir 5 proc., šiuose – 5,5 proc. ir apie 65 tūkst. balsų gavome. Tai žymus padidėjimas“, – sakė partijos lyderis. Jo teigimu, pirmojo rinkimų turo rezultatai partijai yra geri, gauta daugiau rinkėjų balsų nei 2019 metais.
Kai kur geriau, bet kitur – ne
Išties Vilniaus taryboje LLRA-KŠS turės didesnę frakciją, nei turėjo iki šiol – vietoj šešių mandatų iškovoti septyni. Trakuose vietoj 4 mandatų iškovoti 6.
Šalčininkuose viskas irgi geriau – meras Zdzislavas Palevičius išrinktas pirmame ture milžiniška persvara, surinkęs 80,04 proc. balsų, kai prieš ketverius metus jį palaikė 75 proc. rinkėjų. Taryboje LLRA-KŠS turės 21 vietą iš 25-ių, o besibaigiančioje kadencijoje frakcijoje buvo 19 narių.
Tačiau Vilniaus rajono situacija kita – dabar ši politinė jėga turėjo su mere 19 vietų, o naujoje taryboje bus 18, be to, antrasis turas laukia. Švenčionyse mandatų sumažėjo perpus – vietoj keturių naujoje kadencijoje bus tik du. Visagine – vietoj trijų mandatų bus du, Širvintose išlaikytas vienas mandatas.
Ar tikrai rezultatai gerėja?
Tačiau Kovo 11-osios akto signataras, Lietuvos lenkų visuomenės veikėjas, radijo stoties „Znad Wilii“ įkūrėjas Česlavas Okinčicas W.Tomaszewskio ir jo bendraminčių kalbas apie pergalę apibūdino pasitelkdamas pernai balandį Juodojoje jūroje nuskendusį rusų laivą „Maskva“. Esą tai tokio pat stiliaus „laimėjimas“.
Komentare zw.lt (jį lenkų kalba rasite visą čia) Č.Okinčicas rašė, kad nepaisant pagyrų, jog šiuose rinkimuose laimėta daugiau nei prieš ketverius metus, negalima pamiršti – tuomet tai buvęs rekordinis nuosmukis, kai LLRA-KŠS prarado net apie trečdalį balsų ir mandatų.
Ir tų nuostolių partijai nepavyko kompensuoti nei per Seimo rinkimus 2020-aisiais, nei dabar.
„Būtent besibaimindamas tolesnio balsų ir mandatų mažėjimo LLRA-KŠS lyderis nutarė asmeniškai įsitraukti į šių metų rinkiminę kampaniją, keldamas savo kandidatūrą į Vilniaus merus.
Nepaisant to, kad per priešrinkimines diskusijas atrodė pavargęs, nuobodžiaujantis ir neįtikinamai. Nepaisant to, kad visiškai prarado ryšį su Vilniaus gyventojais ir jų lūkesčiais, o jo reklamos radijuje, internete ar skelbimų stenduose buvo visiškai netaiklios ir be ryšio su miestu, kuriam vadovauti jis norėjo.
Nepaisant ir to, kad de facto melavo rinkėjams, nes kandidatuodamas neatsisakė ir neketino atsisakyti europarlamentaro mandato ir nemenkos algelės“, – rašė Č.Okinčicas, primindamas ir apklausą, kurią paskelbė W.Tomaszewskio aplinkos kontroliuojamas interneto portalas L24 – joje apklausus 200 žmonių teigta, kad LLRA-KŠS lyderis pateks į antrąjį rinkimų turą su Artūru Zuoku.
Besibaimindamas tolesnio balsų ir mandatų mažėjimo LLRA-KŠS lyderis nutarė asmeniškai įsitraukti į šių metų rinkiminę kampaniją, keldamas savo kandidatūrą į Vilniaus merus.
„Tapo balastu“
„Net nepriminsiu šįkart to viso flirto su Kremliumi, to, kad trūko tvirto rusų agresijos pasmerkimo ir buvimo kovojančios už savo ir mūsų laisvę Ukrainos pusėje. Greičiausia „puikusis taktikas“ tikėjosi rusų balsų.
O čia špyga taukuota.
W.Tomaszewskis visiškai neprisidėjo gerinant LLRA-KŠS rezultatus rinkimuose Vilniuje! Jis surinko 20 proc. mažiau balsų, nei balsuota už partijos sąrašą, ir perpus mažiau balsų, nei gavo kandidatuodamas į Vilniaus merus 2015 m. (17 proc.). Pavardė „Tomaszewkis“ nustojo būti rinkiminiu lokomotyvu. Jeigu anksčiau tai Tomaszewskis tempė partiją į viršų, tai dabar partija padėjo nenuskęsti Tomaszewskiui“, – rašė Č.Okinčicas, pabrėždamas, kad W.Tomaszewskis pamažu tampa balastu partijai per rinkimus.
Jis taip pat pastebėjo, kad vienasmeniai partijos lyderio sprendimai neatneša norimų rezultatų. Taip esą nutiko, kai 2020 metų Seimo rinkimuose pirmu numeriu LLRA-KŠS sąraše atsidūrė prokremliškų pažiūrų neslepiantis Zbignievas Jedzinskis, tikintis, kad už jį balsuos rusakalbiai, bet taip nenutiko ir partija į Seimą nepateko.
Pavardė „Tomaszewkis“ nustojo būti rinkiminiu lokomotyvu. Jeigu anksčiau tai Tomaszewskis tempė partiją į viršų, tai dabar partija padėjo nenuskęsti Tomaszewskiui.
Taip yra ir dabar, kai kandidatu į Vilniaus rajono merus tapo niekam čia nežinomas Waldemaras Urbanas, kas atvedė prie istorinio įvykio – antrojo turo šioje savivaldybėje, kuriame, anot komentaro autoriaus, realius šansus turi Robertas Duchnevičius, kuris yra „taip pat jaunas, inteligentiškas, išsilavinęs ir patrauklus kaip Urbanas, bet, kitaip nei LLRA-KŠS kandidatas, dar ir žinomas rajono gyventojams bei gali tikėtis ne tik lenkų, bet ir lietuvių balsų“.
Anot Č.Okinčico, W.Tomaszewskis turėtų ne banaliai girtis „įspūdinga“ pergale, o prisiimti atsakomybę dėl trečių pralaimėtų rinkimų ir trauktis. Bet esą kur kas realiau, kad jis lygiuosis ne į demokratinių šalių lyderius, o į Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką. Ir greičiau pareikš norą tapti dar kokios nors lenkų organizacijos vadovu, nors jau yra ir LLRA-KŠS, ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas.
Tačiau kaip Biblijos žinovas, rašo Č.Okinčicas, jis turėtų žinoti, kad paskui tokią šlovę paprastai ateina nuopuolis.