Nors jau nuo 2004 metų Lietuvoje galioja draudimas keisti namuose laikomo gyvūno išvaizdą ar kitaip koreguoti jo fiziologines savybes (trumpinti uodegas, karpyti ausis, šalinti balso stygas, nagus, iltis ir pan.), VMVT inspektoriai gauna daug pasitvirtinančių pranešimų apie laikomus ar parduodamus augintinius, ypač šunis, kuriems tokios draudžiamosios veterinarinės procedūros buvo atliktos.
Deja, bet dėl nepakankamo teisinio reguliavimo ne visais atvejais galima patraukti pažeidimus darančius asmenis teisinėn atsakomybėn, kai kuriose užsienio šalyse gyvūnų išvaizdos keitimas nėra draudžiamas. Tuo naudodamiesi, gyvūnų savininkai dažniausiai tyrimų metu teisinasi, jog jau įsigijo pakeistos išvaizdos gyvūną arba atsivežė jį iš šalies, kurioje tokių draudimų nėra. Tokiais atvejais VMVT, nustačiusi žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmus, gali taikyti nuobaudą tik už privalomų dokumentų, vežant gyvūnus augintinius, neturėjimą, jei jie nepateikiami.
Įvertinusi, kad esamas nepakankamas teisinis reguliavimas ir toliau neleis užtikrinti, kad Lietuvoje gyvūnai nebebūtų žalojami, kad jie nebebūtų pardavinėjami ar kitaip pasiektų rinką, VMVT kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir siūlo keisti susijusias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.
VMVT siūlo drausti pardavinėti gyvūnus su atliktomis jų išvaizdos ir fiziologijos pakeitimo veterinarinėmis procedūromis, neturint veterinarijos gydytojo išduoto dokumento, kuris patvirtintų, kad tokios veterinarinės procedūros yra atliktos veterinarijos gydytojo dėl paties gyvūno sveikatos.
Įteisinus šiuos draudimus, būtų suformuotas teisinis pagrindas taikyti griežtesnę atsakomybę asmenims, turintiems ar parduodantiems gyvūnus su draudžiamomis veterinarinėmis procedūromis.
VMVT siūlo, kad įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2022 m. gegužės 1 d.
