Viešųjų ryšių agentūra „VIP Viešosios informacijos partneriai“ birželio 2 dieną išplatino pranešimą spaudai, kuriame cituojama Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
„Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė išreikšdama palaikymą vieninteliam universitetui Šiaurės Lietuvoje ragina stojančiuosius rinktis studijas Šiauliuose“, – teigiama pranešime.
Seimo vicepirmininkė R.Baškienė sako neatsimenanti, ar buvo įspėta, kad jos žodžiai bus panaudoti ne žurnalisto straipsnyje, o viešųjų ryšių agentūros platinamame pranešime.
Tikrai aš nežinojau, kad būsiu naudojama, – teigė R.Baškienė.
„Tikrai aš nežinojau, kad būsiu naudojama. Manęs paklausė nuomonės, aš savo nuomonę pasakiau“, – teigė R.Baškienė.
Seimo vicepirmininkė sako išvis nežinojusi, kad ŠU turi sutartį su viešųjų ryšių agentūra.
„Skambino kaip ir jūs, kaip ir prieš tai skambinę asmenys. Jų daug, ir aš nefiksuoju, paklausė nuomonės vienu ar kitu klausimu. Aš tai pasakiau ir nemanau, nenorėčiau galvoti, kad tai kažkokie užsakyti dalykai. Šiuo atveju neatkreipiau į tai jokio dėmesio“, – teigė R.Baškienė.
Tačiau Seimo vicepirmininkė sako neįžvelgianti jokio kriminalo, jei Seimo nariai cituojami ir užsakomuosiuose straipsniuose.
„VIP Viešosios informacijos partneriai“ projektų vadovė Elena Dumpienė 15min užtikrino, kad Seimo vicepirmininkė tikrai buvo įspėta su kuo kalba, kur bus naudojamas jos pasisakymas. Pasak E.Dumpienės, citatos, kurios pasirodė pranešime, su Seimo vicepirmininke buvo derintos.
Šiaulių universitetas su įmone „VIP Viešosios informacijos partneriai“ bendradarbiauja ne vienerius metus. Pagal šiemet balandį sudarytą sutartį numatyta, kad už metus viešinimo ir informavimo paslaugų universitetas agentūrai sumokės 40 tūkst. eurų.
Pakalbino ir nepanaudojo
Viešinimo paslaugų šiemet prireikė ir anksčiau jomis nesinaudojusiam Vytauto Didžiojo universitetui.
Balandį universitetas įsigijo viešųjų ryšių paslaugas – VDU įvaizdžio formavimo medijų planą ir jo įgyvendinimo paslaugas iš agentūros „Vox vera“. Už paslaugas VDU planavo sumokėti beveik 16 tūkst. eurų.
Birželį agentūra ėmėsi darbo. Ne tik suorganizavo diskusiją apie aukštojo mokslo reformą, bet ir puolė ieškoti politinio palaikymo.
15min gavo „Vox vera“ darbuotojos laišką Seimo nariui konservatoriui Žygimantui Pavilioniui, kuriame be užuolankų prašoma pasidalinti nuomone apie reformą.
„Šiuo metu dirbu su Vytauto didžiojo universitetu. Norėtume su jumis parengti interviu-pranešimą žiniasklaidai apie šiuo metu Lietuvoje vykdomą aukštojo mokslo reformą. VDU komunikacijos skyrius minėjo, kad sutiktumėte pasidalinti savo įžvalgomis ir mintimis šiuo klausimu Tik noriu pasitarti su jumis, kaip patogu jums būtų atsakyti į klausimus? Ar e. paštu, man atsiuntus jums klausimus? Ar patogiau būti pakalbėti telefonu? Padėliotą interviu prieš paleidžiant žurnalistams, būtinai susiderintume galutinai dar su jumis“, – Seimo nariui rašo agentūros darbuotoja.
Su ja 15min susisiekti nepavyko.
Ž.Pavilionis prisipažino sutikęs apie reformą su viešųjų ryšių agentūros darbuotoja pasikalbėti telefonu. Tačiau savo pokalbio paskui niekur taip ir nepamatęs.
„Aš gavau tą laišką ir parašiau jiems kažką, o jie man, rodos, vėliau paskambino telefonu. Klausinėjo apie reformą ir aš pasakiau, kad aišku, šiaip reforma seniai laukta ir gaila, kad mes su ja taip ilgai delsiame, nes visi skundžiasi. Išsakiau nerimą, kad ji šiek tiek atsieta nuo turinio ir pinigų“, – pasakojo Ž.Pavilionis.
Seimo narys tikino, kad po pokalbio iš viešųjų ryšių agentūros nieko nebesulaukė. Nei laiško, nei skambučio. Savo pasisakymų Ž.Pavilionis niekur neišvydo išspausdintų.
„Matyt, norėjo kritikos reformai. Aš nežinau, ar tie mano pasisakymai juos patenkino iki galo, nes aš nebandžiau užimti pozicijos. Nėra aiškumo man pačiam daug kur. Jie man lyg ir žadėjo atsiųsti pasižiūrėti, ką padarys, bet nieko nesu gavęs“, – teigė Ž.Pavilionis.
Ieškoti paramos verčia situacija?
Konservatorius nemato didelės problemos, kad universitetai savo pozicijas gina pasitelkdami viešųjų ryšių agentūras ir per jas – Seimo narius. Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nuomone, tai nederama ir neskaidru.
Seime vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo Kauno universitetų atstovai, G.Landsbergis pasipiktino, kad aukštosios mokyklos už mokesčių mokėtojų pinigus, pasitelkusios viešųjų ryšių specialistus, bando suformuoti sau palankią visuomenės nuomonę.
Nemanau, kad vidutinio dydžio universitetas gali tokią didelę įtaką padaryti, – teigia K.Šidlauskas.
Dar labiau G.Landsbergį nustebino tai, kad nuomonei formuoti universitetai pasitelkia ne tik savo ekspertus, bet ir politikus, Seimo narius.
„Mane labai nustebino, kai į mano rankas pakliuvo laiškai iš Viešųjų ryšių agentūros, kuri VDU vardu siunčia laiškus, leidžia straipsnius VDU vardu. Man yra didelis klausimas, kaip gali Seimo nariai tikėtis susidaryti objektyvią nuomonę, kai yra investuojama ir principingai formuojama nuomonė“, – diskusijoje į VDU atstovus kreipėsi G.Landsbergis.
VDU prorektorius Kęstutis Šidlauskas tikino, kad nieko bloga čia nėra.
„Negaliu palyginti kitų universitetų biudžetų, bet faktas, kad universitetai šįkart buvo tikrai priversti investuoti į viešuosius ryšius. Didžiąja dalimi viešojoje erdvėje dominuoja du didieji universitetai VU ir KTU. Čia spaudos konferencijos ir straipsniai. Jie gal ir nemokamai visi spausdinami, aš nekvestionuoju. Juo labiau negaliu atsakyti į mūsų biudžeto panaudojimą ir jo dydį. Manau, kad jis tikrai nesiekia tų didesnių universitetų biudžetų. Seimo nariai gauna įvairiai informaciją. Nemanau, kad vidutinio dydžio universitetas gali tokią didelę įtaką padaryti. Jei padarytų, vadinasi, yra kažkokia paslaptis arba argumentai neatremiami“, – atsakė jis.
Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas taip pat aiškina, kad viešųjų ryšių atstovų verčia ieškoti situacija.
„Šiaulių universitetas, kaip ir kiti universitetai, jau keletą metų tariasi, konsultuojasi su įvairiomis viešųjų ryšių kompanijomis. Priežastys yra įvairios. Pirmoji iš tų priežasčių yra ta, kad dabartinėje universitetų konkurencinėje kovoje reikia ieškoti vis gudresnių būdų pritraukti studentus. Antra priežastis ta, kad reikia kelti universiteto įvaizdį. Tokios pagrindinės priežastys, dėl kurių universitetai, kiek žinau ir Vilniaus, ir Kauno universitetai, turi ryšius ir sutartis su viešųjų ryšių įmonėmis“, – sakė R.Vaštakas.
Pasak jo, ŠU pozicijos dėl aukštojo mokslo reformos viešinimas yra viena iš temų, kuriomis svarbu visuomenei pateikti universiteto poziciją.
„Apie viską kalbame, kas yra susiję su universiteto vardu, universiteto populiarinimu, universiteto nuomonės išreiškimu. Tam ir yra viešųjų ryšių kompanija, kad padėtų visais klausimais, susijusiais su viešaisiais ryšiais ir su reklama“, – sakė ji.
ŠU tarybos pirmininkas nemato nieko bloga, jei kai kuriais klausimais, pagal ŠU užsakymą, pasisako ir Seimo nariai.
„Niekas Seimo narių neįtraukinėja ir negali įtraukti. Seimo nariai turi savo poziciją, savo nuostatas. Dauguma iš jų tas nuostatas yra išreiškę dar prieš Seimo rinkimus. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tų nuostatų jie laikosi ir po rinkimų. Jeigu viešųjų ryšių agentūra arba žurnalistai – taip pat, kaip ir jūs – paklausia Seimo nario kažko ir tai parašo – tai normalu“, – sakė R.Vaštakas.
Paklaustas, ar jam neatrodo, kad yra skirtumas tarp žurnalistų klausimų ir viešųjų ryšių kampanijos, dirbančios pagal kliento užsakymą, R.Vaštakas atsakė, kad jokio skirtumo nėra.
„Ne, nėra. Jūs darote savo darbą ir kiti daro darbą savo“, – teigė ŠU atstovas.
VU ir KTU specialistų dėl reformos neperka
R.Vaštako ir K.Šidlausko minimi kaip viešojoje erdvėje dominuojantys VU ir KTU neslepia, kad kartais tenka universiteto informacijai viešinti pasitelkti viešųjų ryšių agentūras, tačiau tikina, kad jos neperka paslaugų tam, kad pristatytų savo poziciją dėl reformos.
„Vilniaus universitetas 2016 metų vasaros pradžioje skelbė viešą konkursą ryšių su visuomene paslaugoms teikti. Konkursą laimėjo tuometiniai komunikacijos konsultantai „VRP Hill and Knowlton“. Sutarties tikslas: komunikacijos strategijos 2017–2020 metams parengimas, 2017 metų komunikacijos veiksmų plano parengimas ir veiksmų įgyvendinimas. Sutarties apimtyje nėra veiksmų, skirtų aukštojo mokslo reformos klausimams spręsti“, – 15min teigė Vilma Radzevičienė, VU Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Šiuo metu KTU sako išvis neturintis sutarčių su viešųjų ryšių agentūromis.
„Ne, KTU nesinaudoja ryšių su visuomene agentūrų paslaugomis, tad ir išlaidų joms neturime“, – 15min nurodė KTU korporatyvinių ryšių direktorė Ornela Ramašauskaitė.
Paslaugų prireikė net ministerijai
Universitetai nėra vieninteliai, kurie savo poziciją dėl aukštojo mokslo reformos gina pasitelkdami komunikacijos specialistus. Tokių paslaugų gegužę prisireikė net Švietimo ir mokslo ministerijai.
Prieš mėnesį ministerija apklausos būdu beveik už 20 tūkst. eurų iš agentūros „Idea Prima“ įsigijo komunikacijos planų parengimo, konsultacijų teikimo krizių komunikacijai ir praktinių viešojo kalbėjimo mokymų paslaugas.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė neslepia, kad paslaugų prireikė dėl reformos.
„Agentūros specialistai ministerijos atstovams rengia mokymus dėl viešojo kalbėjimo, bendravimo su žiniasklaida, dalyvavimo tiesioginiame eteryje, reakcijos į krizines situacijas, kurių kyla vykdomos reformos laikotarpiu“, – 15min teigė G.Vasiliauskaitė.
