Statistika rodo, kad nuo 2004 m. iki 2008 m. (ypatingai 2006-2008 m.) Lietuvoje pastebimas prekybos žmonėmis masto mažėjimas, tačiau efektyviau kovoti su šia problema padėtų žmonių sąmoningumas ir atsakomybė už save.
„Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, Lietuvoje padaugėjo žmonių, žinančių apie prekybos žmonėmis keliamas grėsmes, tačiau sumažėjo tokių, kurie bijo tapti šio nusikaltimo aukomis“, – teigia VRM sekretorius, Nacionalinis koordinatorius prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu klausimais Stanislovas Liutkevičius.
Anot jo, šiuo metu ministerijos vykdomos informacinės kampanijos šūkis „Nebūk parduotas. Tavo saugumas ir gerovė – tavo rankose“ atspindi norą paskatinti kiekvieną žmogų atsakingiau vertinti savo sprendimus.
„Visuomenės sąmoningumas yra labai svarbus kovojant su prekyba žmonėmis. Bet kurį pasiūlymą, ypač neturinčiam išsilavinimo ir nemokančiam užsienio kalbų žmogui, reiktų vertinti atsargiai. Tokius pasiūlymus galima aptarti su policijos pareigūnais (tel. (5) 271 99 01, 271 92 84), kreiptis į ambasadas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje www.socmin.lt sudaryta galimybė prieš darbinantis užsienyje pasitikslinti, ar tam tikra įdarbinimo agentūra turi Socialinės ir darbo ministerijos išduotą licenciją šiai veiklai“, – konkrečius patarimus kaip nepatekti į prekeivių žmonėmis pinkles vardina ministerijos sekretorius.
VRM užsakymu sukurtame internetiniame tinklalapyje www.darbaz.lt galima ne tik rasti informacijos ir patarimų apie tai, kaip apsisaugoti nuo prekybos žmonėmis, bet ir internetu užduoti klausimus ir pateiktu telefonu gauti kvalifikuoto specialisto – teisininko, psichologo, socialinio darbuotojo – nemokamą konsultaciją. Konsultacijas, informaciją ir pagalbą taip pat teikia daugelis kitų organizacijų – „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras, „Lietuvos Caritas“ ir kitos.
Įgyvendindama vieną pirmųjų Baltijos regione Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos programą (Programa), Lietuvos Vyriausybė jau septintus metus nuosekliai vykdo kovos su prekyba žmonėms politiką.
Skirtingai nei daugelyje kitų ES valstybių, Lietuvoje programa vykdoma nuolat, nedaromos pertraukos, darbas yra sistemingai vertinamas, vykdomos priemonės įgyvendinamos ir tobulinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Įgyvendinant Programą kasmet nevalstybinių organizacijų projektams, skirtiems prekybos žmonėmis aukų socialinei paramai, skiriama 400 000 litų, vidutiniškai per metus finansuojama 13 projektų (2008 m. – 15)“, – sako S. Liutkevičius. Kompleksinės pagalbos (medicinos, teisinės, psichologinės, socialinės ir kt.) sulaukia ne tik prekybos žmonėmis aukos, bet ir potencialios bei esamos prostitucijos aukos. Nepaisant to, kad 2007 m. buvo identifikuotos 56 prekybos žmonėmis aukos, pagalbos sulaukė 438 asmenys. 2008 m. pirmą pusmetį buvo identifikuota 18 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių šalies gyventojų, o paramos sulaukė 147-ios esamos ir potencialios prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukos.
„Visapusiška ir kryptinga veikla sąlygoja prekybos žmonėmis masto Lietuvoje mažėjimą. Tą rodo objektyvūs duomenys, kuriuos surenkame iš įvairių šaltinių – policijos, diplomatinių ir konsulinių atstovybių, kitų valstybės institucijų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų, – sako ministerijos sekretorius. – Tačiau žvelgiant į ateitį, dėl kintančios Lietuvos ekonominės situacijos galima prognozuoti naujus migracijos procesus mūsų šalyje, kurie gali sąlygoti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atsiradimą.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Lietuvoje skatina piliečių iš trečiųjų šalių migraciją į Lietuvą, o nuo 2007 m. pabaigos padidėjus galimybei laisviau migruoti į Vakarų šalis, tikėtina nauja Lietuvos piliečių migracijos banga į turtingesnes ES šalis, todėl svarbu imtis prevencinių ir kontrolės priemonių įvairių prekybos žmonėmis formų užkardymui“. „Svarbu mąstyti apie naujus kovos su prekyba žmonėmis iššūkius ir tęstinius, nuoseklius jų sprendimo būdus. Tik bendromis valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis galima užkirsti kelią šiam šiurkščiam žmogaus teisių pažeidimui“.
