Anot politiko, dideli pinigai skirti žaliosios energetikos projektui kaimyninėje šalyje. Į švaresnės energijos gamybą baltarusiams A.Skardžiaus žmona Snieguolė jau investavo 100 tūkst. eurų.
Skolina sau
Duomenys apie S.Skardžiuvienės suteiktą paskolą Baltarusijos įmonei aiškėja iš jos sutuoktinio Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos interesų deklaracijos. Perrinkimo į Seimą siekiantis A.Skardžius VRK deklaravo, kad jo žmona pernai lapkritį „Investenergostroi“ paskolino lygiai 100 tūkst. eurų.
Į Baltarusijos įmonės rankas S.Skardžiuvienė atidavė didžiąją dalį savo santaupų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamų turto deklaracijų duomenimis, 2014 m. Seimo nario žmona deklaravo 539 tūkst. litų (daugiau nei 156 tūkst. eurų) piniginėmis lėšomis. Turto deklaracijoje už praėjusius metus – jau tik 38 tūkst. eurų ir minėtoji 100 tūkst. eurų paskola.
A.Skardžius 15min nurodė, kad Baltarusijoje registruota „Investenergostroi“ – verslas, su kuriuo jo sutuoktinė susijusi tiesiogiai.
„Čia Baltarusijos yra įmonė. (...) Tai yra kaip ir Lietuvos įmonė, gaminanti saulės elektrinių elementus. Čia buvo pirkta ir pastatyta ten. Tai čia paskola, kaip sakyti, savo akcijų daliai“, – kiek painiai pasakojo socialdemokratas.
Pasak jo, S.Skardžiuvienė Baltarusijos versle yra „nedidelė dalininkė“. Anot parlamentaro, paskolos paskirtis – „įsigyti įrangai, iš Lietuvos pirkti saulės elementus, iš gaminančios įmonės“.
Pašnekovo teigimu, „Investenergostroi“ plėtoja „žaliosios“ energijos projektą ir turi jau pastatytą saulės elektrinę.
Politikas teigia pernelyg nesukantis galvos dėl žmonos investicijų. „Jeigu turi galimybę ir nori rizikuoti – tai čia jos reikalas“, – sakė A.Skardžius.
Anot jo, paskolos suma atitinka jo sutuoktinės akcijų dalį baltarusiškame versle. „Ten paprastas UAB‘as, su kitais lietuviais įregistravę įmonę – tam, kad pastatytų saulės elektrinę ir gautų remiamą tarifą“, – aiškino A.Skardžius.
Vis dėlto parlamentaras nėra deklaravęs, kad jo žmona valdo Baltarusijoje veikiančios įmonės akcijas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) būtent dėl nedeklaruoto verslo užsienyje neseniai nubaudė kultūros ministrą Šarūną Birutį. Paklaustas, kodėl akcijos Baltarusijoje nebuvo deklaruotos, A.Skardžius teigė manantis, kad to nereikėjo daryti dėl palyginti mažos akcijų vertės.
„Gal nereikia deklaruoti, jeigu ten nedidelės akcijos?“ – nusistebėjo A.Skardžius.
Priminus VTEK sprendimą dėl Š.Biručio, politikas pažadėjo žmonos valdomas akcijas deklaruoti. „Jeigu paskola deklaruota, tai ir akcijos turi būti deklaruotos“, – konstatavo A.Skardžius.
Beje, skolinimo sandoris, atliktas prieš maždaug 10 mėnesių, iki dabar nebuvo atskleistas. Nors Seimo nariai privalo stambesnius savo ir savo sutuoktinių sandorius deklaruoti VTEK, A.Skardžius to nepadarė.
Tiksliai identifikuoti įmonę, į kurią investuoja S.Skardžiuvienė, sunku. Baltarusijoje registruota ne viena ir ne dešimt įmonių tokiais pačiais pavadinimais, o įmonės kodo A.Skardžius savo deklaracijoje nepateikia.
Sėkmingas sandoris su maskvietišku verslu
Beje, A.Skardžiaus šeimą prieš keletą metų nemenką sumą gavo iš rusiško kapitalo verslo. Kaip 2013 m. skelbė portalas Delfi.lt, buvusį S.Skardžiuvienės verslą – nemažus žemės plotus Dauguose valdžiusią bendrovę „Kornelita“ – nupirko Alytuje registruota įmonė „Daugų sala“. Nors registruota Lietuvoje, ši įmonė su lietuvišku kapitalu turi mažai bendro.
„Daugų salos“ savininkė – Maskvoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Tradicija-L“. Jos savininkai – armėnų tautybės Rusijos piliečiai, apsiskelbę, kad Dauguose plėtos žolės riedulio bazę.
A.Skardžiaus VTEK pateiktos interesų deklaracijos duomenimis, „Daugų sala“ už „Kornelitos“ akcijas sumokėjo 460 tūkst. litų (apie 133 tūkst. eurų). Be to, deklaruotas ir dar vienas susijęs sandoris – „Daugų sala“ taip pat grąžino S.Skardžiuvienės „Kornelitai“ paskolintą sumą – 440 tūkst. litų. Taigi S.Skardžiuvienė iš Maskvos armėnų kontroliuojamos įmonės iš viso gavo 900 tūkst. litų (apie 260 tūkst. eurų).
