„Matome, kad turėtume atskirti kultūros paveldo kontrolę nuo leidimų išdavimo. Tai aktualu vietose esantiems padaliniams. Dažnai už to pačio stalo sėdi žmogus, kuris išduoda leidimus, o priešais jį sėdi tas, kuris kontroliuoja. Vadovas viena ranka daro vieną procesą, kitą – kita“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė naujasis KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
KPD yra sulaukęs priekaištų, kad jo specialistai ir išduoda leidimus, derina sąlygas, ką galima daryti kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose, ir kontroliuoja, kaip tai daroma.
Darbo grupė buvo parengusi siūlymą kontrolės funkciją atiduoti Kultūros paveldo inspekcijai, ji turėjo būti įsteigta prie Kultūros ministerijos.
„Iš pradžių ir aš taip galvojau, bet kai pradėjau dirbti, matau, kad tai būtų padaryti gana sunku. Atskiros biudžetinės organizacijos įsteigimas prie Kultūros ministerijos ganėtinai komplikuotas, pastaruoju metu biudžetinių įstaigų tik mažinama“, – teigė V.Bezaras.
Anot jo, balandį ketinama parengti projektą, numatantį KPD viduje įkurti Kontrolės tarnybą arba valdybą.
„Ji būtų centriniame aparate, specialistai liktų dirbti vietose, bet būtų pavaldūs tos tarnybos vadovui, turėtų savo funkciją, ir jeigu kartais susikirstų nuomonės ar principai su teritorinio skyriaus vadovu, jie turėtų konsultuotis būtent su savo vadovu“, – BNS sakė V.Bezaras.
Su šios tarnybos steigimu, pasak KPD direktoriaus, susijęs ir ketinimas sujungti kelis teritorinius skyrius.
Dabar KDP turi dešimt teritorinių padalinių – kiekvienoje apskrityje.
„Dar nesame apsisprendę (mažinti – BNS) – iki šešių ar aštuonių“, – sakė V. Bezaras.
Jo teigimu, sujungimas leistų sustiprinti mažuosius padalinius kvalifikuotais specialistais, racionaliau organizuoti darbą.
„Pavyzdžiui, greta dirbantys Marijampolės ir Alytaus padaliniai turi po keturis žmones, dar atimkime po vieną (kontrolės – BNS) inspektorių, koks ten gausis tas skyrius. Būtų galima sujungti ir juos sustiprinti“, – sakė KPD vadovas.
„Pavyzdžiui, Alytaus skyriuje dirba mokslų daktarė, dailėtyrininkė, gerai restauravimą išmanantis žmogus, ji galėtų aptarnauti didesnę teritoriją“, – sujungimo privalumus grindė jis.
V.Bezaras teigė, kad kompetentingi vadovai galėtų dirbti rotacijos principu.
„Dar norėtųsi sustiprinti apskaitos ir registro skyrius, jis kažkada buvo pertvarkytas nevisai racionaliai. Vieni žmonės dirba vienam skyriuje, kiti – kitame. O apskaita ir registras yra vos ne pagrindas, nuo kurio priklauso, kiek skaidriai, aiškiai paskui vyksta veiksmai planuojant, rengiant projektus“, – tvirtino departamento direktorius.
Kultūros ministerija pernai buvo parengusi kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires. Pagal jas, siūlyta KPD naikinti, o jo funkcijas išdalyti planuotai steigti Valstybinei kultūros paveldo inspekcijai, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms.
