Krakių miestelyje, esančiame rajono pakraštyje, nuo sovietmečio įrengtos trys užtvankos, o dviejų iš jų būklė – itin prasta. Du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – pakilęs vanduo semia kai kurias gatves ir net gyventojų namus, rūsius. Vienais metais apsemti ir laukai bei supūdytas vietos ūkininko šienas.
Krakiškiai tikėjosi, kad rajono valdžia išlaikys duotą pažadą – šių metų biudžete ir strateginiame plane jau buvo numatyti pinigai tvenkinių valymui ir hidrotechninių įrenginių remontui. Tačiau, sako seniūnas, kol biudžeto projektas buvo svarstomas komitetuose, situacija pasikeitė.
Žalos bus daugiau nei dėl tilto
„Aš sakiau tarybos nariams, kad teks dažniau eiti į bažnyčią melstis ir prašyti, kad Dievas prailgintų užtvankų tarnavimo laiką, kuris jau seniai pasibaigęs. Nes dabar jos tarnauja tik iš Dievo valios“, – teigė E.Barčas.
Seniūnas nelinksmai juokauja, kad kai Kėdainiuose griuvo tiltas, atvažiavęs prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad pagal ekspertų išvadas dar turėjęs tarnauti tiltas griuvo, nes jis nusprendė kitaip.
„Čia irgi tas pats. Gal jos laikys, o gal sugalvos kitaip. Jei užtvankos sugalvos kitaip – žalos bus daugiau, nei su tiltu. Tiltas kelia nepatogumus dėl susisiekimo, o čia bus žala žmonių turtui ir gamtai. Griuvus paskutinei užtvankai galima ir ekologinė nelaimė, nes netoli yra „Kėdainių vandenų“ valymo įrenginiai.
