Afganistane žadama mokymo misija
Anot ministro, kol kas laukiama dvišalio JAV ir Afganistano susitarimo dėl amerikiečių karių išlaikymo šioje šalyje ir susitarimo su NATO dėl tolesnio organizacijos vaidmens.
„Žiūrėsime, kokia bus ateitis, koks Afganistano poreikis. Kas labiausia tikėtina – tvirto palaikymo mokomoji misija, kad afganistaniečiai išlaikytų turimus pajėgumus ir toliau tobulintų nacionalinių saugumo pajėgų gebėjimus užtikrinti stabilumą bei taiką Afganistane, apsiginti nuo teroristų, kurių dauguma, žinia, įsikūrę ne Afganistane“, – J.Olekas sakė žurnalistams Briuselyje, kur dalyvauja Aljanso gynybos ministrų susitikime.
Ministrai žada diskutuoti, kaip, baigus operaciją Afganistane, išlaikyti sukurtus ir sustiprintus pajėgumus, valstybių sąveiką. Šioje misijoje dalyvavo pusšimtis valstybių – ne tik NATO narių, bet ir partnerių, daugiausia vienu metu buvo dislokuota apie 150 tūkst. karių.
Juozas Olekas: „Turiu vilties, kad Rusijos ministras, atvykęs pirmą kartą ir susitikęs su gynybos ministrais, parodys gerą valią dėl tolimesnio bendravimo.“
Siekiant neprarasti gebėjimų kartu dalyvauti operacijoje, NATO siūloma rengti dideles regionines pratybas, kasmet – skirtinguose regionuose. Lapkričio pradžioje tokios pratybos – „Steadfast Jazz 2013“ vyks Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Lietuviams baigus misiją Goro provincijoje, bet Afganistano pietuose palikus specialiųjų pajėgų būrį „Aitvaras“ ir karius, kurie padeda rengti policijos pajėgas bei sraigtasparnių pilotus, papildomo Seimo leidimo siųsti daugiau žmonių nereikėtų. „Seimas yra suteikęs mandatą dalyvauti tarptautinėse operacijose 2014-2015 metais. Viskas priklausys nuo susitarimo. Mūsų kariai jau yra įgavę patirties, kaip NATO nariai gebame dalyvauti tokioje mokymo misijoje“, – pažymėjo J.Olekas.
Rusijos pažanga netenkina
Trečiadienį vyks NATO-Rusijos tarybos posėdis, kuriame pirmą kartą dalyvaus pernai šio šalies gynybos ministru paskirtas Sergejus Šoigu. Su juo daugiausiai žadama tartis, kaip stiprinti „teigiamą praktinį bendradarbiavimą karinėje ir gynybos srityse“, ir atsakyti į tarptautinius saugumo iššūkius.
„Rusiją norėtume matyti kaip NATO partnerę, sprendžiant pasaulio saugumo klausimus, – teigė J.Olekas. – Neblogai bendradarbiavome Afganistane.
Žinoma, iš jų norėtume skaidrumo, kokį demonstruojame mes. Lietuva yra pasiūliusi Rusijai keletą projektų, kurie gali būti įgyvendinami. Turiu vilties, kad ministras, atvykęs pirmą kartą ir susitikęs su gynybos ministrais, parodys gerą valią dėl tolimesnio bendravimo.“
Jis priminė, kad rusai buvo kritikuojsmi dėl rugsėjį vykusių pratybų „Zapad 2013“ scenarijaus ir dalyvių skaičiaus. Tam tikra pažanga esą buvo padaryta, palyginti su 2009-ųjų pratybomis, bet esą nepakankama.
Dar viena susitikimo tema – kibernetinė gynyba. Norima, kad jai būtų skiriami ne vien nacionaliniai resursai, bet ir NATO pajėgumai.
Trečiadienį J.Olekas ketina su Ukrainos gynybos ministru Pavelu Lebedevu aptarti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kūrimą – lietuviai ir lenkai esą jau atlikę visus parengiamuosius veiksmus. Taip pat žadama pasirašyti dvišalę bendradarbiavimo sutartį su Juodkalnijos gynybos ministre Milica Pejanović.
