Šių mokymų aktyvioji fazė vyko rugsėjo 14-20 dienomis. Prieš pratybas Lietuvos pareigūnai nuogąstavo dėl pratybų masto ir galbūt puolamojo scenarijaus. Galima suprasti, kad būtent toks scenarijus ir buvo vykdomas.
„Nemaža dalimi skelbta apie antiteroristinę operaciją, nors iš tiesų vykdyta puolimo iš Rusijos Federacijos į visas į Baltijos šalis simuliacija“, – pareiškė R.Karoblis.
Lietuvos pareigūnai teigė, kad mokymuose galėjo dalyvauti iki 100 tūkst. karių, o Rusija dirbtinai sumažino pratybose dalyvavusių karių skaičių, siekdama išvengti platesnio jų stebėjimo.
Kelis kartus didesnės pajėgos
Tą patį antradienį teigė ir Lietuvos karinės žvalgybos vadovas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
„Pajėgos buvo sutelktos kelis kartus didesnės nei oficialiai deklaruota (12,7 tūkst. karių, – red.)“, – teigė R.Baltrėnas.
„Pajėgų koncentracija ir jų pobūdis išduoda ketinimus. Ties Lugos miestu buvo sutelktos nemažos Rusijos pajėgos, kurios imitavo puolamuosius veiksmus Vakarų, t. y. ir Baltijos šalių kryptimi“, – pridūrė pulkininkas.
R.Baltrėnas: „Šiuo metu Rusijos kariuomenė grįžta iš Baltarusijos teritorijos. Nematome požymių, kad kariai pasiliktų Baltarusijoje.“
Kita vertus, Baltarusijoje pratybų dalyvių esą greičiausiai buvo tiek, kiek nurodyta, nors R.Karoblis teigė, kad nurodytas scenarijus visiškai neatsispindėjo.
„Šiuo metu Rusijos kariuomenė grįžta iš Baltarusijos teritorijos. Nematome požymių, kad kariai pasiliktų Baltarusijoje“, – tvirtino R.Baltrėnas.
Nepatvirtintų pranešimų dėl branduolinių ginklų sistemų panaudojimų ar raketų „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje Lietuva negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Į ką reikia atkreipti dėmesį
R.Karoblis, priminęs, kad detalesnės informacijos apie pratybas dar reikia palaukti, vis dėlto pateikė detales, į kurias atkreiptinas dėmesys jau dabar.
„Rusija vengė agresyvios retorikos, bet pabrėžtina agresyvi nuostata, – kalbėjo ministras. – Rusija nesiėmė užtikrinti, kad aplinkinės valstybės galėtų tikėti šalies skelbiama informacija apie pratybas.“
Esą kai kurie Maskvos pateikiami duomenys turėjo dezinformacinį pobūdį.
„Naujų strateginių sprendimų panaudojimas – bombonešių skrydžiai, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos, oro desanto panaudojimas. Matoma orientacija į greitį“, – teigė R.Karoblis.
Anot ministro, Rusija „mokėsi iš ankstesnių pamokų“ Gruzijoje ir Ukrainoje, mokomasi iš klaidų Sirijoje: „Rusijos pajėgos stiprėja.“ „Tai yra nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 metais Gruzijoje, net nebe ta, kuri buvo 2014 metais Ukrainoje“, – teigė ministras.
R.Karoblis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos pajėgos sparčiai modernizuojamos. Esą itin svarbūs pasikeitimai kalbant apie Rusijos A2/AD (anti-access and area denial – angl.) faktorių, kuriuo Kremlius disponuoja Kaliningrade. Rusijos kariuomenėje yra įdiegtos naujos technologijos: elektronikos, automatizuoto valdymo sistemos, naudoti bepiločiai orlaiviai, aktyvuotos ir kitos modernios sistemos, atlikti jų koviniai bandymai.
R.Karoblis: „Pratybos neperaugo į didesnes provokacijas, o tai galima vertinti kaip mūsų sėkmę – atgrasymas tiek iš mūsų, tiek iš NATO pusės suveikė.“
„Saugumo situacija po „Zapad“ negerėja. Rusijos politinė pozicija nesikeičia, pajėgos stiprėja, modernizacija tęsiasi.
Rusija yra ir liks konvenciniu iššūkiu NATO, – kalbėjo ministras. – Turime tęsti sąveiką su NATO. Aljansas turi prisitaikyti prie naujos konvencinės grėsmės. Turime stiprinti Lietuvos apginamumą: toliau modernizuoti kariuomenę ir stiprinti visuomenės atsparumą.“
Ministras teigė, kad tai, jo manymu, reiškia, kad būtina toliau didinti gynybos finansavimą. 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai Lietuva planuoja skirti jau 2018 metais.
„Pratybos teoriškai baigėsi, stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas. Tačiau Kaliningrade mokymai tęsiasi. Pratybos neperaugo į didesnes provokacijas, o tai galima vertinti kaip mūsų sėkmę – atgrasymas tiek iš mūsų, tiek iš NATO pusės suveikė.
Norėčiau pabrėžti Lietuvos valstybės institucijų, įsitraukusių į „Zapad“ stebėjimą, veiklos kokybę“, – ir kariuomenei, ir policijai, ir pasieniečiams dėkojo krašto apsaugos ministras.
Paklaustas apie pamokas, kurias po šįmetinių pratybų „Zapad 2017“ galėtų išmokti Lietuvos kariuomenė, jos vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atsakė ramiai: „Neįsivaizduojame puolimo prieš paskiras Baltijos šalis ir šiuo atveju netraktuojame Lietuvos kaip atskiros valstybės.
Viską deriname su sąjungininkais NATO, o Aljansas yra paruošęs Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus.“
Du orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę
„Zapad 2017“ metu du iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridę transporto orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija.
Rusai teigia taip padarę, kai gavo Lietuvos oro eismo pareigūnų leidimą, nes norėjo išvengti nepalankių oro sąlygų. Vilnius tikina, kad leidimas įskristi į šalies oro erdvę lėktuvams „Il-76“ nebuvo suteiktas.
R.Karoblis dar prieš pratybas „Zapad 2017“ interviu 15min teigė, kad „įvairios žinutės, <...> kuriose spekuliuojama, jog tai gali būti karo preliudija, ko gero, yra savotiškas veiksnys Rusijos naudai“. Esą Kremliaus tikslas ir yra įbauginti, sumažinti atsparumo lygį.
