„Mūsų minimalus poreikis, perduotas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), – minimumas plius 50 mln. litų. Verkiant reikalingi pinigai. Reikalingi išėjimui iš Afganistano. Negalime palikti karių nesaugumo zonoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė R.Juknevičienė.
Be biudžeto projekte numatyto augimo, papildomai norima gauti lėšų kariams išvesti iš Afganistano. Kariuomenės skaičiavimu, tam reikėtų 14 mln. Lt.
Pernai krašto apsaugos biudžetas sudarė 868,2 mln. litų, šiemet – 870,2 mln. litų. Nueinančios Vyriausybės parengtame biudžeto projekte, kuris jau buvo pateiktas Seimui ir grąžintas tobulinti, numatyta papildomai skirti 53,8 mln. Lt.
Lietuva nuo 2005 m. vadovauja tarptautinei Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG), tačiau šią misiją jau suplanuota baigti. Perduoti atsakomybę už saugumą nacionalinėms saugumo pajėgoms ir uždaryti PAG numatoma kitų metų pabaigoje. Neseniai misiją Gore pradėjo priešpaskutinė – šešioliktoji – Lietuvos karių pamaina. Iš maždaug 250 šioje šalyje tarnaujančių Lietuvos karių apie 150 būna dislokuoti Gore provincijoje.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rasa Juknevičienė |
Beje, išvesdama PAG ir perduodama vietos valdžiai dislokacijos bazę provincijos sostinėje Čagčarane, mūsų šalis ketina palikti įvairaus turto už daugiau nei 16 mln. litų.
Daugiausia tai yra įvairūs kariškos buities reikmenys: lovos, šaldytuvai, skalbimo ir džiovinimo mašinos, gyvenamieji, sandėliavimo, sanitariniai konteineriai, generatoriai, įvairūs Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos pastatai ir kita infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto remonto dirbtuvių aikštelė ar gynybiniai stovyklos elementai. Afganistane turėtų likti ir nemažai medicininės įrangos bei priemonių.
Jau mato supratimą, kad būtina didinti gynybos finansavimą
Gynybos finansavimą R.Juknevičienė įvertino kaip didžiausią iššūkį tiek savo darbo metais, tiek įpėdiniui. Juo pretenduoja tapti krašto apsaugos ministru jau dirbęs Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas.
Spaudos konferencijoje konservatorė džiaugėsi, kad per ketverius metus pasikeitė visuomenės ir didžiosios dalies politikų požiūris į krašto apsaugos finansavimą. Anksčiau didžiuma esą buvo įsitikinę, kad šiai sričiai jau skiriami 2 proc., kaip yra įsipareigojusios NATO narės.
„Nuosekliai kalbėjome, kad blogai su krašto apsaugos finansavimu. Ne tik krizė paveikė šią sritį, nors ir ji turėjo reikšmės – nuo pat įstojimo į NATO finansavimas nuolat mažėjo, – aiškino R.Juknevičienė. – Svarstant biudžetą jau nuo praėjusių metų pabaigos nebegirdėti Seimo narių siūlymų atimti pinigus iš krašto apsaugos ir atiduoti kam nors kitam. Anksčiau, jei būdavo siūlymų mažinti, – vis iš krašto apsaugos ir Valdovų rūmų pinigų.“
Anot ministrės, 2014-2015 m. biudžetuose išlaidos krašto apsaugai galės būti „daug labiau atpalaiduotos“, o kitąmet tikėtis didesnio finansavimo esą sunku, ypač matant pažadus didinti kitoms sritims. „Bet tai nereiškia, kad nėra geros intencijos daryti. Anksčiau nebuvo net supratimo, kad reikia, – pažymėjo ji. – (…) Pinigų reikia be galo daug, kad galėčiau ramia širdimi pasakyti, jog galime kaip priimanti šalis suteikti paramą ginkluoto konflikto atveju.“
Prasčiausiai finansuoja Lietuva
Iš trijų Baltijos valstybių 2013 m. labiausiai gynybos biudžetą planuoja didinti Latvija, mažiausiai – Lietuva, tačiau vertinant absoliučiais skaičiais lyderė bus Estija.
Pagal pateiktą valstybės biudžeto projektą, Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet sieks 932,9 mln. Lt. Tiek sieks asignavimai Krašto apsaugos ministerijai. Lyginant su šiais metais, gynybos finansavimui skiriama suma augs 5,7 proc. Tačiau jos dalis nuo bendrojo vidaus produkto liks nepakitusi ir sudarys 0,79 proc.
Latvijos gynybos ministerijos biudžetas sieks 158,4 mln. latų (783,8 mln. Lt) arba 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Estijos – 361,4 mln. eurų (1,2 mlrd. Lt) arba 2 proc. BVP.
Socialdemokratai ketina per ateinančius 4 metus padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 1 proc. BVP, lrt.lt sakė J.Olekas. „Dabartinė finansavimo duobė apsunkina mūsų karių kovinį pasirengimą ir visa, kas reikalinga išsaugojant deramo lygio gynybinius pajėgumus“, – pažymėjo jis.
Pavasarį devynios partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m., kuriuo įsipareigojo kasmet tolygiai didinti gynybai skiriamas lėšas ir ilgainiui siekti, kad jos sudarytų 2 proc. BVP. Beje, panašiai buvo susitarta ir 2004-aisiais, kai vienuolika partijų įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnę dalį, bet šis tikslas nebuvo įgyvendintas.
Dar pavasarį NSGK paragino 2013 m. biudžete krašto apsaugai skirti bent 1 proc. BVP: „Deja, 2009 m. dėl krizės sumažėjusi gynybai skiriama BVP dalis neleidžia plėtoti karinių pajėgumų. Todėl komitetas ragina būsimajame biudžete krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 1 proc. nuo šalies BVP ir yra pasiryžęs ieškoti plataus politinio sutarimo ilgainiui siekti, kad ši dalis būtų ne mažesnė kaip 2 proc.“
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 proc. BVP, nors NATO narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skiria 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši dalis mažėja iki 0,75 procento.
