„Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus atskira biudžetinė įstaiga, tas atviras langas visiems“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė E.Kerza, Krašto apsaugos ministerijoje atsakingas už kibernetinį saugumą.
„Visi kreipsis vienu elektroninio pašto adresu, vienu telefonu ir gaus pagalbą 24 valandas per parą“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro, į krašto apsaugos sistemą bus integruota neseniai perimta valstybės įmonė „Infostruktūra“, iš Vidaus reikalų ministerijos baigiama perimti funkciją užtikrinti elektroninę saugą.
Į krašto apsaugos sistemą taip pat bus perkelti su kibernetiniu saugumu susiję Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojai.
E.Kerza taip pat paskelbė, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras saugos kuriamą uždarą duomenų perdavimo tinklą.
Specialistai jį steigia siekdami, kad svarbiausios valstybės institucijos ryšio paslaugas gautų iš vieno tiekėjo.
„Apjungus mūsų pajėgumus ir gebėjimus šaliai ir savo piliečiams duotume dar didesnę naudą“, – teigė E.Kerza.
Įtaria Rusiją vykdžius naujus išpuolius
Apie konsoliduojamus kibernetinio saugumo pajėgumus pareigūnai paskelbė po virtinės šiais metais šalyje įvykusių atakų.
Saugumo specialistai 2017-ųjų pradžioje konstatavo, kad kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje yra nepatenkinama.
Su kibernetinio saugumo iššūkiais pastaraisiais metais susidūrė ir kitos valstybės. Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos pareigūnai skelbė, kad kibernetiniais išpuoliais siekta paveikti jų prezidentų rinkimus. Dėl atakų savo šalyje Vašingtonas įtaria Rusiją.
E.Kerza pirmadienį pareiškė, kad Rusija per pirmąjį šių metų pusmetį galėjo įvykdyti išpuolių ir Lietuvoje. Nors konkrečių valstybinių įstaigų viceministras neįvardijo, jis teigė, kad „labai sudėtingu būdu“ atakuota krašto apsaugos sistema.
„Tai yra mūsų oponentų iš Rytų bandymas pasinaudoti tais specialiais žvalgybiniais instrumentais, kad būtų įsibrauta į mūsų tinklus ir pagrobta informacija“, – sakė viceministras, vėliau patvirtinęs, kad turi omenyje Rusiją.
Jis teigė, kad ataka buvo suvaldyta ir „grėsmė nei kariams, nei informacinėms sistemoms nekilo“.
Pasak E.Kerzos, kai kurie bandymai įsilaužti į valstybinių institucijų sistemas buvo sėkmingi, o tai rodo, kad „tos institucijos pačios negali susitvarkyti“.
Susirūpinimą dėl kibernetinių išpuolių Lietuvoje bei pasaulyje pastaraisiais mėnesiais didino ir nuvilniję išpirkų reikalaujantys kompiuterių virusai, tokie kaip „WannaCry“.
Padėtis gerėja ne taip greitai, kaip norėtųsi
Pareigūnai nurodė, kad Lietuvoje tebėra paprasta įsilaužti į daugelį valstybės institucijų interneto puslapių, o daugelio įstaigų vadovybė tinkamai nepasirūpina savo sistemų saugumu.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė remiantis šį siūlymą.
Pasak jo, anksčiau šiais metais paskelbus apie prastą kibernetinio saugumo būklę šalyje kai kurios valstybės institucijos taip ir nepadarė išvadų.
„Yra žmonės, kurie suprato ir pradėjo bandyti keisti situaciją, bet yra institucijos, kurios visiškai nesugeba reaguoti į pokyčius“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras
„Jeigu vadovai nesirūpina tuo, tai irgi turi būti tam tikra atsakomybė“, – kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad ministerija prieš pusmetį ėmėsi lyderystės kibernetinio saugumo srityje, o visuomenės ir politikų dėmesys šiuo klausimu auga.
„Šį pusmetį pagerėjimas yra, (...) bet, aišku, ne taip sparčiai, kaip mes norėtumėme“, – teigė ministras.
„Ši sritis išliks viena iš prioritetinių sričių tiek valstybėje, tiek Krašto apsaugos ministerijoje“, – pridūrė jis.
Jam antrino viceministras A.Kerza teigęs, kad norėtų „greitesnių ir didesnių žingsnių kibernetinio saugumo srityje“.
