Antradienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė „AstraZeneca“ naudojimą, nes buvo gauta informacijos apie tromboembolijos atvejus po vakcinos.
Kelios šalys, įskaitant Airiją, Daniją, Norvegiją, Islandiją ir Bulgariją, jau anksčiau sustabdė šios vakcinos naudojimą dėl nuogąstavimų, jog vienas jos šalutinių poveikių yra kraujo krešulių susiformavimas.
Ketvirtadienį EVA paskelbė, kad vakcina yra saugi ir efektyvi. „Vakcina nesiejama su bendra kraujo krešulių (tromboembolijos atvejų) atvejų padažnėjimo rizika“, – pažymėta po neeilinio posėdžio paskelbtoje komiteto išvadoje.
Tromboembolija – kas tai per būklė?
„Plaučių arterijos embolija, apie ką čia visi šneka, yra būsena, kai į plaučių arteriją atkeliauja krešulys, dažniausiai – iš giliųjų kojų venų, gali atkeliauti ir iš dubens venų, o kartais ta priežastis ir vieta iš kur atkeliauja nenustatoma“, – 15min pasakojo kraujagyslių chirurgas L.Velička.
Pavojus priklauso nuo krešulio dydžio
Jis pabrėžė, kad ši būklė yra pavojinga ir dažnai priklauso nuo to, kokio dydžio yra krešulys: „Jei jis užkemša labai didelę kraujagyslę arba abi dešiniojo ir kairiojo plaučio arterijas, ištinka momentinė mirtis, nes žmogus žūsta nuo ūmaus dešiniosios širdies nepakankamumo“.
Anot pašnekovo, kuo smulkesnis krešulys, tuo pavojus žmogui yra mažesnis.
„Jei tai nutinka segmentinėse arterijose, kartais būna asimptominė plaučių arterijos embolija, kada žmogus visai nejaučia, kad tai įvyko ir mes tuos krešuliukus galime nustatyti tik aparatais“, – pasakojo jis.
Tipiški plaučių arterijos embolijos simptomai, pasak L.Veličkos, yra dusulys, atsikosėjimas krauju, staiga užėjęs skausmas krūtinėje.
Tipiški plaučių arterijos embolijos simptomai, pasak L.Veličkos, yra dusulys, atsikosėjimas krauju, staiga užėjęs skausmas krūtinėje.
Pasitaiko, jog tokie ligoniai patenka į kardiologinę reanimaciją, nes skausmai imituoja infarktą, bet pasitaiko ir atvirkščiai.
„Rizika didėja su amžiumi. Ji didesnė žmonėms, kurie anksčiau turėjo giliųjų venų trombozes. O kartais žmonės nežino, kad jie turi padidintą kraujo krešumo riziką, tuomet kraujyje krešuliukai susidaro greičiau, nes genetiškai organizmas gamina arba per mažai, arba per daug kai kurių kraujo krešume dalyvaujančių medžiagų“, – pasakojo medikas.
Įgimtoji trombofilija, pasak kraujagyslių chirurgo, gali būti išreikšta stipriau arba silpniau – ji nustatoma genetiniais tyrimais.
„Toks žmogus vaikšto kaip uždelsto veikimo bomba – trūksta tik kibirkštėlės, kad įvyktų sprogimas“, – įspėjo jis.
Kitos trombofilijos būsenos, pasak L.Veličkos, yra įgytos: jos atsiranda žmonėms, po didelių, traumatiškų, ilgai besitęsusių operacijų su bendrine nejautra, žarnyno, onkologinių ortopedinių operacijų. Anot pašnekovo, tuomet į organizmą patenka daug medžiagų, kurios sukelia krešumą, tad ir kyla toks pavojus.
„Priežastis, kodėl įvyko trombozė, gali būti onkologinė liga. Apie 12-15 procentų tų ligonių dviejų metų bėgyje išryškėja slapta onkologinė liga. Tokius ligonius reikia tirti dėl onkologinės ligos“, – sakė jis.
Reakcija po skiepo gali būti tik sutapimas
Paklaustas apie vakcinas, L.Velička pabrėžė, kad visos rizikos, susijusios su vakcinomis, ištiriamos ir tie tyrimai paprastai užtrunka metų metus.
„Susisteminama visa medžiaga ir jei paaiškėja kažkokia tendencija, tada tikrinama bei žiūrima, ar tai atsikartoja, ir tie dalykai išsiaiškinami“, – pabrėžė jis.
L.Veličkos teigimu, jei prioritetine tvarka skiepijamos tam tikros žmonų grupės, pavyzdžiui, vyresni žmonės, tai yra daug didesnė tikimybė, kad pas šiuos žmones bus nenustatytas vėžys, be to, senatvėje yra didesnė krešulių susidarymo rizika.
„Todėl to dalyko vertinti vienareikšmiškai tikrai negalima. Galų gale yra ir tai, kad 17 mln. žmonių buvo paskiepyta ir buvo nepilnai 30 žmonių, kuriems įvyko ta problema. Šį dalyką reikia aiškintis. Jei buvo skiepijamos labai didelės rizikos grupės žmonės, tai galėjo įvykti ir taip. Nes ir neskiepytiems, neoperuotiems žmonėms įvyksta spontaninės savaiminės giliųjų venų trombozės ir plaučiuose embolijos. Gali būti sutapimų grandinė, todėl reikia labai tiksliai išsianalizuoti, pasižiūrėti, kokie tai ligoniai, kokios jų rizikos, kokios gretutinės ligos. Tai tiesiog gali būti sutapimas“, – pabrėžė L.Velička.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra pranešusi apie keturis tromboembolijos atvejus po skiepo „AstraZeneca“ vakcina.
Antradienio vakarą sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys pranešė, kad minėti atvejai užfiksuoti Mažeikiuose, Šakiuose ir Vilniuje vyresnėms nei 80 metų moterims.
Sveikatos apsaugos ministro duomenimis, Lietuva yra gavusi per 115 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir apie 74 tūkst. panaudojusi.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
