Tai trečiadienį paaiškėjo Seimo Aplinkos apsaugos komitete nagrinėjant krematoriumų statybų sostinėje problematiką.
„Aš nemanau, kad Vilniuje nereikia krematoriumo, galbūt ir reikia, bet jis neturėtų būti dirginantis bendruomenes, keliantis joms nepatogumą: moralinį psichologinį ir visokį kitokį“, – posėdyje aiškino parlamentaras Linas Balsys.
Statyti Olandų gatvėje siekia per teismą
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos skyriaus vedėja Milda Račienė teigė, jog dėl krematoriumo Lentvario gatvėje statybų AAA priėmė atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad prieš statant krematoriumą nebūtina atlikto poveikio aplinkai vertinimo – įstatymas tai leidžia. Šį agentūros sprendimą vietos gyventojai yra apskundę teismui.
Dar vienas krematoriumas Vilniuje buvo planuotas Olandų gatvėje, tačiau atsižvelgusi į neigiamą visuomenės nuomonę, statybų planus palaidojo Vilniaus miesto savivaldybė.
Tiesa, šį sprendimą Vilniaus laidojimo rūmus valdanti bendrovė „Ritualas“ yra apskundusi teismui.
Tiesa, šį sprendimą Vilniaus laidojimo rūmus valdanti bendrovė „Ritualas“ yra apskundusi teismui.
Įmonė „K2“ yra parengusi poveikio aplinkai vertinimo programą dėl krematoriumo statybų Žirnių gatvėje. Tačiau sostinės savivaldybė lapkritį informavo, kad iki 2023 metų toje vietoje nėra numatyta krematoriumo statyba.
Sostinės savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė pabrėžė, kad savivaldybė yra parengusi ir konsultacijoms pateikusi zonų, kurios būtų tinkamos krematoriumų Vilniuje statybai, žemėlapį. Tas zonas dabar vertina ekspertai, vėliau jis bus derinamas su visuomene, o galiausiai žemėlapį kitų metų pradžioje turės patvirtinti sostinės taryba.
„Tai yra pietinė miesto dalis, zonos pasirinktos kuo toliau nuo gyvenamųjų namų. Atsižvelgta į vyraujančius vėjus, tinklus, komunikacijos turi būti tinkamos, susisiekimas, dujotiekis“, – vardijo R.Matonienė.
Jos teigimu, savivaldybė negali nurodyti, kur konkrečiai statyti krematoriumus, nes bus apkaltinta tam tikrų įmonių protegavimu.
„Vilniaus mieste, pagal gyventojų tankumą, mes tikrai nerasime 10 kilometrų atstumu tuščio lauko. Tai yra miestas, tai yra sostinė, natūralu, kad gyvenvietės yra visur: mažesnės ar didesnės. Natūralu, kad gyventojai nenori šalia savęs tokios veiklos“, – sakė savivaldybės atstovė.
Vilniaus valdžia statyboms Lentvario gatvėje nesipriešina
Lentvario gyventojų bendruomenei atstovaujantis advokatas Linas Songaila teigė, kad gyventojai kreipėsi į teismą dėl to, kad nori, jog dėl krematoriumo Lentvario gatvėje statybų būtų atliktas pilnas poveikio aplinkai įvertinimas.
„Kad būtų įvertinta ne lengvesnė, o techniškai sudėtingesnė procedūra. Gyventojai siekia gauti atsakymus į klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik pilnas poveikio aplinkai įvertinimas. Mes siekiame, kad teismas įpareigotų AAA tai padaryti“, – paaiškino jis.
L.Songaila pridūrė, kad jam keista atrodo Vilniaus miesto savivaldybės pozicija – ji aktyviai diskusijose nedalyvavo, savo nuomonės dėl krematoriumo Lentvario gatvėje statybų nereiškė ir pozicijos AAA nepateikė.
„Jau byloje, kai mes įtraukėme, jie tą poziciją pasakė. O ji tokia, kad tokioje vietoje, pagal būsimus, bet dar nepatvirtintus planus, gali būti vykdoma tokia komercinė ūkinė veikla“, – sakė jis.
Bendrovių atstovas: reikia gerbti kūną
Bendrovei „Ritualas“ ir krematoriumą Lentvario gatvėje planuojančiai statyti įmonei „Stalita“ atstovaujantis advokatas Audrius Kairevičius komiteto posėdyje kalbėjo, kad Lentvario ir Olandų gatvių atvejai skiriasi.
„Tai – visiškai pramoninė teritorija. Reikia vertinti tai, kad kremavimas yra žmonių, reikia gerbti mirusiojo kūną, todėl nereikia sakyti, jog vieta gali būti bet kuri ir kad galima, atsiprašant, šiukšlyne daryti“, – sakė bendrovių advokatas.
Nereikia sakyti, jog vieta gali būti bet kuri ir kad galima, atsiprašant, šiukšlyne daryti.
Advokatas pabrėžė, kad krematoriumą Olandų gatvėje planavę verslininkai norėjo atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą, tuo metu Lentvario gatvėje nuspręsta apsiriboti tik atrankos išvada.
„Tai įstatymas numato, užtenka „atrankos“. Seimas pakeistų įstatymą, numatytų, kad reikia pilno vertinimo, jis bus atliktas“, – tvirtino jis.
A.Kairevičius sutiko, kad reikia atsižvelgti į visų pusių nuomonę, o šiuo atveju visuomenės dalyvavimas diskusijoje dėl krematoriumo statybų yra užtikrintas.
Bendrovių atstovas taip pat teigė, kad krematoriumas visuomenėje dažnai įsivaizduojamas kaip pastatas su kaminu, iš kurio eina juodi dūmai, teršiantys aplinką, tačiau iš tiesų krematoriumo įranga telpa į kelių dešimčių kvadratinių metrų patalpą.
„Yra paprasta įranga, kuri telpa į dvigubai didesnę nei šis kabinetas patalpą. Viskas. Tai yra įranga, o ne kažkokia baisi... Taršos elementai ir visi skaičiavimai yra įvertinami atliekant procedūras, jų visiškai užtenka“, – sakė jis.