„Viskas prasidėjo tikrai ne atėjus į valdžią Vladimirui Putinui. Šaknys yra gilesnės“, – ketvirtadienį kalbėjo M.Laurinavičius.
Jis ir 15min žurnalistas Dovydas Pancerovas dalyvavo Vilniaus politikos analizės instituto diskusijoje „Ar Kremlius gali nupirkti Lietuvą?“
Abu diskusijos dalyviai sutiko, kad korupcija ir nešvarūs pinigai yra Kremliaus specialiųjų tarnybų galios žaidimo įrankis.
Komunistų planas
Rusijos ekspertas M.Laurinavičius šių metų vasarą Vašingtone įsikūrusiame Hudsono institute pristatė studiją apie Vladimiro Putino režimo kleptokratiją. Kalbėti apie tai jis buvo pakviestas net į JAV Kongresą.
Analitikas teigia, kad Kremliaus korupcijos sistema buvo pradėta kurti 1989 metais, likus keleriems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Tada įtakingi komunistai ir KGB karininkai sukūrė slaptą dokumentą „Dėl partinės nuosavybės“, su kuriuo jau šiais laikais susipažino M.Laurinavičius.
Analitikas teigia, kad Kremliaus korupcijos sistema buvo pradėta kurti 1989 metais, likus keleriems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Tada įtakingi komunistai ir KGB karininkai sukūrė slaptą dokumentą „Dėl partinės nuosavybės“.
„Tame dokumente yra keli įdomūs punktai, kuriuos aš čia pasižymėjau. Pirmasis, kurti anonimines įmones, maskuojančias ryšius su partija. Antrasis punktas, kad visa tai turi daryti nedidelis partiečių ratas. Ir trečiasis punktas, kur suformuluojamas plano tikslas, kad tai – nematoma partijos ekonomika“, – pasakojo M.Laurinavičius.
1990 metais buvo išleistas tai papildantis dokumentas „Apie neatidėliotinas priemones, organizuojant finansinę-komercinę partijos veiklą“. Jame rašoma apie tai, ką reikės daryti su Komunistų partijos turtu užsienyje.
Tais pačiais metais buvo sukurtas dar vienas slaptas dokumentas, pavadinimu „Apie papildomas priemones naudojant partinę nuosavybę“. Ten buvo įvardinta, kad KGB turi kurti šešėlines įmones, perimti tam tikras verslo šakas, steigti bankus. Taip buvo sukurtas bankas „Bank Rossija“.
„Viso šito pagrindinis tikslas, ir tai yra beveik citata iš dokumento, tai yra kontrolės išsaugojimas užsienyje. Komunistų partijos kontrolės išsaugojimas užsienyje. Ir pagal visą šitą schemą buvo veikiama“, – sakė M.Laurinavičius.
Jis aiškino, kad taip komunistai ir KGB sukūrė šešėlinį pinigų kanalą, kuriuo į pasaulį išpumpavo nuo 50 iki 100 mlrd. JAV dolerių.
Tie pinigai iki šiol naudojami nešvariems darbams, kurie stiprina Kremliaus įtaką užsienyje – nuo politikų papirkinėjimo iki organizuotų nusikaltėlių finansavimo.
Pavyzdžiui, M.Laurinavičius pasakojo apie Ispanijos prokuroro José García Gonzálezo kriminalinį tyrimą, kurio esmė – pareigūnai išsiaiškino, kad nuo 1990 metų iki dabar Ispanijoje veikusios organizuotos nusikalstamos grupuotės buvo finansuojamos iš slapto KGB iždo.
Kyšiai politikams – iš nešvarių pinigų
Žurnalistas Dovydas Pancerovas pasakojo, kad 15min tyrimų skyrius jau kelerius metus priklauso vienam didžiausių pasaulio tiriamosios žurnalistikos centrų OCCRP. Narystė šioje organizacijoje Lietuvos žurnalistams atvėrė galimybes efektyviau ieškoti korupcijos ir organizuotų nusikaltimų pėdsakų.
„Šiais laikais nusikaltėliai veikia ne vienoje valstybėje. Narkotikus perka Kolumbijoje, gabena juos per uostą Belgijoje, parduoda Lietuvoje, nešvarius pinigus saugo Latvijoje, išplauna juos per korumpuotus politikus kur nors Balkanuose“, – kalbėjo žurnalistas.
Jis pabrėžė, kad norint suprasti tokias schemas ir atsekti nešvarių pinigų kelią būtina bendradarbiauti su kitų šalių tiriančiais žurnalistais. Taip atsirado ir tarptautinis žurnalistinis tyrimas „Laundromat“, kuriame dalyvavo 15min tyrimų skyrius.
„Iš Rusijos valstybės buvo pavogta nuo 22 iki 80 mlrd. JAV dolerių. Tie nešvarūs pinigai iškeliavo į Europą ir buvo išplauti per korumpuotus Moldovos teisėjus, patvirtinant fiktyvias skolos sutartis. Vėliau už tuos pinigus buvo perkamos legalios prekės, kurios buvo siunčiamos į Rusiją. Tame dalyvavo ir lietuviškos įmonės“, – pasakojo D.Pancerovas.
Žurnalistas sakė, kad šis pavyzdys rodo, jog nusikaltėlių nešvarūs pinigai būna panaudojami politikų ir valstybės tarnautojų papirkinėjimui.
„Yra toks posakis, aišku, jis supaprastintas, bet iš esmės teisingas: kiekvienas euras, gautas pardavus narkotikus gatvėje, vienaip ar kitaip atsiduria korumpuoto politiko kišenėje. Nereiktų to suprasti pažodžiui, kad nešvarūs politikai ar pareigūnai organizuoja narkotikų verslą. Ne. Tiesiog kyšiams efektyviau naudoti nešvarius pinigus“, – kalbėjo D.Pancerovas.
Iš filmų ir romanų mums atrodo, kad Rusijos žvalgai šantažuoja savo taikinius ir taip priverčia juos dirbti Kremliaus naudai. Gal taip ir būna, bet juk daug paprasčiau yra žmogų nusipirkti. Sumoki jam didelį kyšį ir jis pats suinteresuotas veikti Rusijos naudai, – kalbėjo D.Pancerovas.
15min žurnalistas pabrėžė, kad korupcija silpnina ne tik valstybės ekonomiką, bet ir nacionalinį saugumą. Kyšį paėmęs politikas ar pareigūnas tampa labai pažeidžiamu – juo galima manipuliuoti. Tuo naudojasi ir nusikaltėliai, ir priešiškos žvalgybos tarnybos.
„Iš filmų ir romanų mums atrodo, kad Rusijos žvalgai šantažuoja savo taikinius ir taip priverčia juos dirbti Kremliaus naudai. Gal taip ir būna, bet juk daug paprasčiau yra žmogų nusipirkti. Sumoki jam didelį kyšį ir jis pats suinteresuotas veikti Rusijos naudai“, – aiškino žurnalistas.
Jis pabrėžė, kad šiais laikais kyšiai būna mokami subtiliai, todėl teisėsaugai itin sunku įrodyti tokius nusikaltimus.
„Žinoma, kyšių būna ir alkoholio dėžutėse, – juokavo D.Pancerovas, – bet dažniausiai yra sukuriama subtili schema. Tarkime, kokie nors Maskvos verslininkai iš kokio nors Lietuvos politiko šeimos itin brangiai nusiperka seną poilsiavietę. Labai sudėtinga įrodyti, kad tai yra kyšis, nes maskviečiai tikrai įsigyja poilsiavietę, o neadekvati kaina gali būti laikoma pardavėjo gudrumu", – kalbėjo D.Pancerovas.
Jis sakė, kad dėl šių priežasčių tirianti žurnalistika tampa labai svarbiu dalyku – teisėsauga ar žvalgyba neturi teisinių įrodymų, kad politikas per tokį sandorį gavo kyšį, tačiau žurnalistai gali paviešinti surinktą medžiagą ir kelti politinės atsakomybės klausimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dovydas Pancerovas: Paprašykime poną Artūrą Skardžių ir LVŽS parodyti akytes
