Jaučia jis ir dar vieną apmaudą: kad prieš 25-erius metus, Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato autobusiuku vykdamas susikibti rankomis su tautiečiais bei kaimynais latviais ir estais, neištempė kelionės dalyvių iš autobuso ir nesustatė bendrai nuotraukai.
„Būtų likę istorijai. Važiavome tuo autobusiuku koks 20 žmonių, gal kurių jau ir gyvų nebėra, – pasvarstė vyras. – Autobusą tada skyrė Buitinio gyventojų kombinato vadovybė, beveik visi ir buvome bendradarbiai. Tada gal ir ne iki galo suvokėme, kokią istorinę svarbą ši pilietinė akcija gali turėti mūsų šalies ateičiai, bet šiandien jau drąsiai sakau, kad be Baltijos kelio laisvos Lietuvos nebūtų“.
Laisvės nuojautos neapgavo
Tada gal ir ne iki galo suvokėme, kokią istorinę svarbą ši pilietinė akcija gali turėti mūsų šalies ateičiai, bet šiandien jau drąsiai sakau, kad be Baltijos kelio laisvos Lietuvos nebūtų
Anot J.Vaitkaus, važiavo jie tada gerai nusiteikę, su dainomis ir didele viltimi, kad Rusija vis dėl to paleis Lietuvą. Šias nuojautas stiprino ir žmones už Lietuvos laisvę telkiantis Sąjūdis, atgyjantys Lietuvos simboliai.
„Buvo ir daugiau ženklų, kad turi kažkas keistis iš esmės. Atsimenu tais metais vykusį partinį surinkimą. Žinojau, kad viena moteris turėjo būti priimama į Komunistų partiją. Nusipirkau geltoną rožę bendradarbei pasveikinti, priėjęs prie jos tyliai paraginau: „Nestok, nestok į tą partiją“. Ji viešai ir atsisakė būti partijos narė. Įteikiau jai tą rožę, ranką pabučiavau ir pasakiau: „Lietuva tavęs neužmirš“. Buvo reakcija iš partinio komiteto narių, bet mūsų nenubaudė. Laisvės nuojautos skynėsi kelią žmonių sąmonėse ir jos atvedė iki bendro tikslo“.
J.Vaitkus sakė, jog patriotinės nuotaikos lydėjusios jį visą gyvenimą, o tokią pasaulėžiūrą suformavęs pats gyvenimas, kai kuriantis kolūkiams jo tėvai, turėję daugiavaikę šeimą – joje augo 9 vaikai – patyrė labai daug vargo, o iš naujosios santvarkos ne kažko ir tesulaukė. J.Vaitkaus žmona Stasė, abu visą gyvenimą dirbę knygrišiais, pusiau juokais prisiminė: „Niekas dar nekalbėjo apie valstybės perversmą, o jis jį jau planavo“.
Dabartinės konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų fone Baltijos kelio minėjimas, J.Vaitkaus nuomone, turi simbolinę prasmę. Tai, anot jo, turi nuskambėti kaip kvietimas diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos agresiją.
