Šiuos faktus patvirtina Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“: didžiausias nedarbas Europoje šiuo metu vyrauja Graikijoje – 27,4 proc. bei Ispanijoje – 26,7 proc., Kroatijoje – 18,5 proc. ir Kipre – 17,3 proc.
Lietuvoje nedarbas šiuo metu pasiekė vidurkį tarp ES šalių: panašus rodiklis yra fiksuojamas Lenkijoje – 10,2 proc., Prancūzijoje – 10,8 proc., Latvijoje – 12 proc. Mažiausią nedarbą Europoje yra pasiekusios šios šalys: Austrija – 4,8 proc., Vokietija – 5,2 proc. ir Liuksemburgas – 6,1 proc.
Lietuvoje toks pat žemas nedarbo rodiklis, kaip ir Kretingoje – 7,8 proc., – dar yra Vilniuje. Mažiausiai bedarbių Lietuvoje turi Neringa – 7 proc. Visos Klaipėdos apskrities mastu nedarbas siekia 10,2 proc.
Nedarbas Kretingos rajone prilysta nedarbui Jungtinėje Karalystėje – 7,4 proc. arba Švedijoje – 8 proc.
Lietuvoje toks pat žemas nedarbo rodiklis, kaip ir Kretingoje – 7,8 proc., – dar yra Vilniuje. Mažiausiai bedarbių Lietuvoje turi Neringa – 7 proc. Visos Klaipėdos apskrities mastu nedarbas siekia 10,2 proc.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus vedėjos Virginijos Naudžienės teigimu, Kretingos bedarbiams labai didelę įtaką turi tai, kad esama vadinamajame auksiniame geografiniame trikampyje – tarp Klaipėdos ir Palangos.
Bedarbiais „maitina“ Klaipėdą
„Iš 3 Kretingos darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų tik 1 įsidarbina Kretingoje, o 2 – Klaipėdoje. Galima sakyti, kad bedarbiais maitiname Klaipėdą: į uostamiestį išvykstantys dirbti kretingiškiai integruojasi visose srityse – pramonėje, statyboje, prekyboje, aptarnavimo srityje, įsitvirtina įstaigose bei mokyklose. Palangai taip pat nuolat – ne tik vasaros darbams – reikia žmonių. Ir dabar tarp kretingiškių ieškoma kambarinių, virėjų, padavėjų, medicinos darbuotojų“, – tvirtino V.Naudžienė.
Šiemet Kretingos darbo biržoje yra 1 tūkst. 933 užsiregistravę darbo ieškantys asmenys. Pernai tuo pat metu bedarbių buvo gerokai daugiau – 2 tūkst.647 asmenys, o nedarbo lygis siekė 10,7 proc. V.Naudžienės manymu, šie rodikliai rodo, kad neabejotinai kyla šalies ekonomika. Kita vertus, nedarbo sumažėjimą lemia vis dar neslūgstantys emigracijos srautai.
Ieškantys darbo vyrai sudaro 47 proc., o moterys – 53 proc. visų bedarbių. „Kai darbo rinkoje daugėja darbingų vyrų, tai vėlgi yra pažangus ekonominis reiškinys. Daugel metų, o dar – ir pernai šis rodiklis buvo atvirkštinis: bedarbių vyrų būdavo gerokai daugiau, negu moterų“, – pokyčius lygino vedėja.
Darbą Kretingos rajone siūlo medienos įmonės, taip pat reikalingi virėjai ir padavėjai.
Sausio pabaigoje nedarbas Kretingos rajone šiek tiek šoktelėjo, tačiau, V.Naudžienės teigimu, tai yra įprasta kasmetė tendencija, nes žmonės atleidžiami iš tų įmonių, kur vyksta sezoninis darbas: statybų, durpyno, elektros tinklų, melioracijos.
Darbą Kretingos rajone siūlo medienos įmonės, taip pat reikalingi virėjai ir padavėjai. „Iš esmės Kretingoje darbo vietos užpildytos, nes žmonės įvertina tai, kad nereikia važinėti kitur, pasilieka dirbti ir už mažesnį atlygį“, – įsitikinusi V.Naudžienė.
Šansas įsidarbinti vyresniems asmenims
Nedarbui sumažinti Darbo birža tęsia arba diegia naujas įdarbinimo programas. Viena iš tokių yra ES finansuojama programa „Išlik darbo rinkoje“, skirta asmenų per 50 metų bei ilgalaikių bedarbių įdarbinimui.
„Pagal šį projektą darbdaviams iki 6 mėn. yra mokamos subsidijos – 50 proc. darbo užmokesčio už įdarbintą asmenį. Norėtųsi, kad Kretingos rajono darbdaviai pasinaudotų šia programa, ir kad ES skirti pinigai – 220 tūkst. Lt – neiškeliautų iš mūsų rajono. Pagal šią programą galima įdarbinti per 50 asmenų: 1 asmens subsidijoms gali būti skirta iki 4 tūkst. Lt“, – pabrėžė V.Naudžienė.
Jos manymu, suklusti turėtų ne tik darbdaviai, bet ir patys bedarbiai – pagal šią programą gali būti įdarbinti ilgalaikiai bedarbiai arba asmenys per 50 metų į bet kokias tuo metu laisvas darbo vietas: ir pagalbiniais darbininkais, ir buhalteriais, mokytojais, darželių auklėtojais, ir pan.
Į viešuosius darbus kreips jaunimą
Nuo vasario Kretingos rajone bus pradėti viešieji darbai, kuriems tikslines lėšas skiria Savivaldybė ir valstybės Užimtumo fondas. Deja, šiemet viešiesiems darbams mieste bei seniūnijose bus skirta mažiau lėšų – 900 tūkst. Lt, negu pernai – 1,2 mln. Lt.
Pernai viešuosiuose darbuose buvo užimta 380 asmenų. Šiemet laikino darbo numatoma suteikti 250 bedarbių.
Pernai viešuosiuose darbuose buvo užimta 380 asmenų. Šiemet laikino darbo numatoma suteikti 250 bedarbių, iš jų – 35 asmenims, kurie patenka į nekvalifikuoto jaunimo ligi 29 metų kategoriją. Beje, jų įdarbinimo į viešuosius darbus laikas bus pratęstas iki 4 mėn., – anksčiau trukdavo iki 2 mėn.
V.Naudžienės žodžiais, pageidavimą, kad mokiniai per vasarą galėtų dirbti viešuosius darbus, jau pareiškė 4 rajono mokyklos: Salantų ir Darbėnų gimnazijos, Kūlupėnų pagrindinė mokykla bei Baublių mokykla-daugiafunkcis centras.
„Visos mokiniams skirtos vietos jau yra užpildytos – iš viso viešuosius darbus dirbs 36 mokiniai. Jie tvarkys mokyklų teritorijas“, – tvirtino vedėja.
